Gladiatorius: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 22:
Įsigalint [[krikščionybė|krikščionybei]], imperatoriai krikščionys ne kartą bandė uždrausti gladiatorių kovas. Paskutinės žaidynės įvyko [[Roma|Romoje]] 404 m. [[Stilichonas|Stilichono]] pergalės prieš [[Alarikas|Alariką]] [[triumfas|triumfo]] proga. Bažnyčios istoriko Teodorito pasakojimu, prasidėjus kovai į areną išbėgo vienuolis, kuris puolė į besigrumiančių tarpą, kad nutrauktų kovą. Pasipiktinusi publika užmušė vienuolį akmenimis, o imperatoriui [[Honorijus|Honorijui]] tai buvo dingstis visam laikui uždrausti kruvinus žaidimus amfiteatre.
▲Gladiatoriai būdavo renkami iš nuteistųjų nusikaltėlių, karo belaisvių ir nusikaltusių vergų, pasmerktų mirčiai cirke. Tam tikri prižiūrėtojai mokydavo juos kautis. Vėliau atsirado gladiatoriaus meno mokytojo profesija ir pradedamos steigti specialios gladiatorių mokyklos.
Publikos malonumui gladiatorių atsirado įvairių rūšių. [[mirmilonas|Mirmilonai]] ir [[reciarijus|reciarijai]] dažniausiai kovodavo vienas prieš vieną. Mirmilonas buvo ginkluotas nedideliu [[skydas|skydu]], [[gladijus|gladijumi]] (trumpu kalaviju) ir [[šalmas|šalmu]], o reciarijus - tik [[kovos trišakis|tridančiu]] ir tinklu. Šios apeiginės kautynės imituodavo „žuvies“ gaudymą mirusiųjų pasaulio valtininkui [[Charonas|Charonui]].
| |||