Vikipedija

Kompiuterių tinklas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Tocekas (aptarimas | indėlis)
28 525 keitimai
Eilutė 1:
'''Kompiuterių tinklas'''  – tarpusavyje sujungtų savarankiškų [[kompiuteris|kompiuterių]] [[aibė]]. Kompiuteriai tarpusavyje sujungti, jei jie gali keistis [[informacija]]. Sujungimo būdas (laidas, [[infraraudonieji spinduliai]], mikrobangos) nėra svarbu. Nepriklausomi kompiuterių tinklai, kai visi kompiuteriai yra lygiaverčiai, nė vienas sistemos kompiuteris negali priverstinai valdyti kito.
 
'''Pagal naudojimo paskirtį [[kompiuteris|kompiuterių]] tinklas gali būti:'''
Eilutė 6:
# viešasis (''public network''), už nustatytą mokestį teikiantis savo [[abonentas|abonentams]] įvairias informacinių komunikacijų paslaugas, tarp jų ir telefoninį, kompiuterinį bei videoryšį.
# tarptautinis (''international network''), palaikantis vartotojų tarpkontinentinius ryšius povandeniniais kabeliais ir palydovinio ryšio sistemomis.
'''Pagal naudojimo pobūdį kompiuterių tinklas gali būti:'''
 
# vietinis (''local area network  – LAN''). Tai uždarasis tinklas, aptarnaujantis mažoje teritorijoje esančius vienos organizacijos vartotojus, sujungtus telefoninio, kabelinio arba optinio ryšio kanalais (didžiausias atstumas tarp vartotojų  – kelios dešimtys kilometrų). Jame paprastai naudojama speciali ryšio įranga, o ne [[modemas|modemai]] ar kitos ryšio priemonės. Toks tinklas gali būti sujungtas su kitais vietiniais tinklais bendros paskirties arba jam skirtomis [[ryšio linija|ryšio linijomis]];
# municipalinis (''metropolitian area network  – MAN''), įvairiomis ryšio linijomis jungiantis kompiuterių vartotojus didelėje teritorijoje (rajone, mieste).
# globalusis (''wide area network  – WAN''). Tai ryšio kanalais sujungtų mažesnių tinklų visuma.
 
'''Pagal architektūrinį išsidėstymą kompiuterių tinklas gali būti:'''
Eilutė 18:
# ''magistralinis'' (''bus network''), kai visi tinklo kompiuteriai ir išoriniai įrenginiai jungiami prie vienos [[ryšio magistralė]]s.
# ''žiedinis'' (''ring network''). Tai magistralinis tinklas su uždara ryšio magistrale.
</br />
 
== Žvaigždinis tinklas ==
Eilutė 32:
== Magistralinis tinklas ==
 
Dauguma vietinių tinklų yra magistraliniai arba žiediniai. Visi magistralinio tinklo kompiuteriai sujungiami viena magistrale  – susuktų laidų pora, [[koaksialinis kabelis|koaksialiniu]] arba [[optinis kabelis|optiniu kabeliu]]. Magistralėje vienu metu gali būti tik vieno kompiuterio siunčiama informacija. Galimi du kompiuterio prijungimo prie magistralės būdai: centralizuotas ir laisvas.
 
Pirmuoju būdu, kuris yra tipiškas vietiniams tinklams, vienas tinklo kompiuteris išskiriamas kaip vedantysis (''boss computer''), kuris pagal nustatytą [[algoritmas|algoritmą]] sprendžia ir duoda nurodymus, kada ir kas gali jungtis prie magistralės.
Antrojo, dar vadinamo „tuščio lango“ jungimo būdo (''CSMA/CD  – Carrier Sense Multiple Access with CollisionColosion Detection'') esmė yra tokia:
# kiekvienas kompiuteris per magistralę gali „girdėti“ visus kitus tinklo kompiuterius.
# jeigu magistralėje yra „tuščias langas“, t. y., niekas nesiunčia informacijos, galima pradėti siųsti savąją. Jeigu magistralė užimta, reikia laukti, kol „tuščias langas“ atsiras.
Eilutė 41:
# informacija siunčiama porcijomis, po kiekvienos jų „išklausant“ magistralę: jeigu joje yra tik siunčiama informacija, galima siųsti sekančią porciją, jeigu magistralėje informacijos yra daugiau, negu buvo išsiųsta, vadinasi, tuo pačiu metu dirbo ne vienas siuntėjas, ir anksčiau siųstą porciją reikės pakartoti aptikus kitą „tuščią langą“.
 
Vienas iš plačiau naudojamų magistralinių tinklų yra ''Ethernet''. Tai JAV kompanijų ''[[Dec]]'', ''[[Intel]]'' ir ''[[Xerox]]'' idėjų, pasiūlytų dar 1974  m., realizacija, kuriai labai artimas ISO DIS 8802.3 standartas, nustatantis mechanines ir elektrines fizinio informacijos perdavimo charakteristikas. Kad įvairių gamintojų sukurti įrenginiai galėtų dirbti drauge ''Ethernet'' tinkle, jiems nustatyti gana griežti reikalavimai ir apribojimai:
# perdavimo greitis  – 10 Mbps
# kompiuteriai nuo magistralės gali būti ne toliau, kaip už 50 metrų.
# magistralė gali būti sudaryta iš atskirų segmentų, kurių kiekvieno ilgis neviršija 2500 metrų.
Eilutė 51:
== Žiedinis tinklas ==
 
Tokio tinklo magistralėje kiekvienas kompiuteris yra įjungtas taip, kad galėtų ne tik siųsti ir priimti jam skirtą informaciją, bet ir retransliuoti toliau tą jos dalį, kuri adresuota ne jam. Tam, kad, sugedus kuriam nors kompiuteriui, žiedinis ryšys nenutrūktų, retransliavimo stiprintuvai paprastai atskiriami nuo paties kompiuterio. Paprasčiausiu atveju žiediniame tinkle būtų galima dirbti „tuščio lango“ būdu. Tačiau tik tol, kol kuris nors siuntėjas apsirikęs nurodys tinkle nesančio gavėjo adresą. Tuomet informacija keliaus ratu  – kiekvienas kompiuteris ją vis perdavinės sekančiam. Šis atvejis rodo, kad tokiame tinkle reikalingas tam tikras centralizuotas valdymas  – kažkas turi sekti ir pašalinti „niekieno“ informaciją ir pranešti apie tai siuntėjui.
 
Praktikoje naudojami keli žiedinio tinklo variantai. Populiariausieji jų  – tai ''Kembridžo žiedas'' (''Cambridge ring'') ir ''žymėtasis žiedas'' (''Token ring'').
 
Kembridžo žiedo esmė yra ta, kad tinkle keliauja tik vienas fiksuoto dydžio informacijos minipaketas, atliekantis voko vaidmenį. Kiekvienas žiedo kompiuteris, gavęs tokį voką, patikrina nurodytą gavėjo adresą. Jeigu informacija adresuota jam, ji perskaitoma. Jeigu tas kompiuteris turi siunčiamos informacijos, ji „įdedama“ į voką ir „užrašomas“ naujas gavėjo adresas, jeigu ne  – žiedo kaimynui perduodamas tuščias vokas. Visais atvejais informaciją galima persiųsti tik turint tuščią voką. Voko judėjimą kontroliuoja specialus kompiuteris, vadinamas ''monitoriumi'', kuris ir pašalina „niekieno“ laiškus, informuodamas apie tai siuntėjus.
 
Žymėtasis žiedas sukurtas apie 1986 metais [[IBM|IBM kompanijoje]] ir skirtas asmeniniams kompiuteriams. Tokiame žiede keliauja ne vokas, o žymė  – leidimas perduoti informaciją. Tik gavus šią žymę, informacija gali būti siunčiama gavėjui. Aišku, kad siunčiant „nesiklausoma“ magistralės, nes žiede yra tik viena žymė, o tai reiškia, kad tuo pačiu metu informaciją gali siųsti tik vienas tinklo abonentas. Perdavus visus duomenis, žymė siunčiama žiedo kaimynui. Panašiai kaip Kembridžo žiede, vienas kompiuteris čia seka žymės judėjimą bei naikina nesančių adresatų informaciją.
 
Kadangi žiediniuose tinkluose vienas kompiuteris turi atlikti centralizuoto valdymo funkcijas, tinklų darbo patikimumą lemia monitorių darbas.
Eilutė 71:
Ryšį komutuojamųjų paketų tinklu galima palyginti su abipusiu telegramų siuntinėjimu. Perduodant duomenis turi būti žinomas gavėjo adresas. Skirtingos tinklo sistemos gali naudoti skirtingas adresavimo formas ir duomenų vaizdavimo pavidalus. Tačiau kiekvienoje sistemoje tai turi būti suderinta, pakeičiant gaunamą informaciją į sistemoje priimtą išraišką. Šias funkcijas atlieka tarp skirtingų sistemų esančios sąsajos (''gateway''). Visa perduodama informacija yra skaidoma į atskirus blokus, vadinamus ''[[paketas|paketais]]''. Kiekviename jų yra gavėjo adresas ir duomenys. Visuose tinklo mazguose tikrinami paketų adresai, pagal kuriuos nustatoma, kuris paketas į kurį mazgą turi būti perduotas. Tokiu būdu paketai gali keliauti per sistemas tol, kol pasieks adresatą. Pagrindinis komutuojamųjų paketų tinklo privalumas yra tas, kad jame gali bendrauti visiškai skirtingų tinklo sistemų abonentai. Be to, tinklo įranga užtikrina efektyvų ryšio kanalo naudojimą, nes jis užimamas tik tuomet, kai perduodami duomenys. Natūralu, kad informacija tokiame tinkle bus perduodama lėčiau negu komutuojamųjų grandinių tinkle, nes, persiunčiant per skirtingas tinklo sistemas, ją reikia transformuoti.
 
Komutuojamųjų paketų tinklai yra paplitę visame pasaulyje: [[JAV]]  – tinklai ''Telenet'', ''Tymnet''; [[ES|Europos Sąjungoje]]  – tinklas ''Euronet''; [[Skandinavija|Skandinavijoje]]  – tinklai ''Datapak'', ''Telepak'', ''Finnpak''. Šioje srityje lietuviai neatsiliko  – 1992 metais buvo pradėtas kurti akademinių organizacijų tinklas ''Litnet'', metų pabaigoje jungęs tris vietinius tinklus  – [[Lietuvos mokslų akademija|Mokslų Akademijos]], [[KTU|Kauno technologijos universiteto]] ir [[VU|Vilniaus universiteto]]. Dažniausiai tokie tinklai turi sąsajas su kitais globaliniais tinklais.
 
== Internetas ==
Eilutė 77:
Absoliučiai didžiausias pasaulyje kompiuterinis tinklas yra [[internetas]], kurio abonentais yra per 100 milijonų abonentų visame pasaulyje. Internetui paprastai nepriskiriami komerciniai tinklai, t. y., ta dalis pasaulio kompiuterių tinklo, kurioje informacija ir kitos paslaugos perkamos ir parduodamos. Tai lyg ir biblioteka, kurioje skaitytojo mokestis priklauso nuo perskaitytų (arba parsineštų namo) knygų skaičiaus ir laiko, praleisto bibliotekoje. Tačiau komercinių tinklų vartotojai gali patekti į internetą ir tapti jo vartotojais. Ir priešingai, interneto vartotojas, sumokėjęs už komercinio tinklo paslaugas, gali iš interneto patekti į komercinį tinklą.
 
Į internetą įsijungęs kompiuterių tinklas arba tiesiog atskiro kompiuterio šeimininkas kuria savo [[biblioteka]]s ir kitas paslaugas, jas dalija savo ir apskritai viso interneto vartotojams. Savo ruožtu šio tinklo (ar pavienio kompiuterio) vartotojai nemokamai naudojasi kituose tinkluose sukaupta informacija. Tiesa, reikia mokėti už naudojimąsi telefono linijomis, taip pat  – už kompiuterių tinklą aptarnaujančios organizacijos darbą. Tačiau pati informacija, kaip ir jos apdorojimo bei paieškos sistemos, yra nemokama.
 
Internetas  – tai beveik visas pasaulio šalis apimantis reiškinys, turintis tik sąlyginį vadovavimą. Lietuvoje taip pat yra [[tarnybinė stotis|tarnybinės stotys]]  – interneto paslaugų tiekėjai.
 
[[Internetas]] atsirado kaip vyriausybės remiamas projektas, skirtas operatyviam keitimuisi moksline informacija. Ši informacijos pasidalijimo dvasia yra vyraujanti tema internete, tačiau internetas dažnai naudojamas tiesiog savo informacijos paskleidimui, tikintis susilaukti dėmesio. Čia galima būtų paminėti pradedančiuosius rašytojus ir dar nesusilaukusius pripažinimo muzikinių kūrinių autorius bei atlikėjus.
Eilutė 89:
== VPN ==
{{main|Virtualus privatus tinklas}}
 
== Protokolas ==
''Plačiau skaitykite [[:Kategorija:Protokolai|straipsniuose apie protokolus]]''
 
[[TCP/IP]] (''Transmission Control Protocol/Internet protocol'') – pagrindinis interneto protokolas (taisyklių visuma), apibrėžiantis adresavimą tinkle, informacijos perdavimo tinklais taisykles, paketų dydį ir kitą tarnybinę informaciją.
 
Kiekvienas kompiuteris ar įrenginys, dirbantis su TCP/IP protokolu, turi savo [[IP adresas|IP adresą]]. Kadangi TCP/IP protokolų šeimoje adresavimas vyksta IP protokole, kompiuterio adresas vadinamas IP adresu, nors vartojamas terminas ir TCP/IP adresas.
 
Remiantis paskirties vietos IP adresu atliekamas paketų maršrutizavimas. IP adresas yra 32 [[bitas|bitų]] arba 4 [[baitas|baitų]] ilgio. IP adresas turi bent dvi dalis: adreso dalis, skirta tinklų adresavimui, ir adreso dalis, skirta kompiuterių adresavimui. Adresai gali būti užrašomi dvejetainėje, dešimtainėje, šešioliktainėje ar dešimtainėje su tašku sistemose. IP adresas gali turėti dar vieną dalį – potinklio dalį.
 
{{vikižodynas|kompiuterių tinklas}}
 
{{komptinkl-stub}}
 
{{Commons|Computer network}}
 
[[Kategorija:Kompiuterių tinklai]]
 
{{Link FA|vi}}
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/wiki/Kompiuterių_tinklas"