Zigmantas Vaza: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[1599]] m. [[liepos 24]] d.). Išgyvenęs ten metus, jis grįžo į [[Krokuva|Krokuvą]], o savo valdžią [[Švedija|Švedijoje]] paliko dėdei, Sudermanlandijos ([[Švedų kalba|šved]].: ''Södermanland'') kunigaikščiui Karoliui. Tas tuojau ėmė rūpintis perimti sostą iš brolėno. Tam tikslui ėmė kurstyti liuteronus švedus prieš karalių Zigmantą Vazą. Jis pats sušaukė Švedijos seimą, kuris nutarė visiškai uždrausti Švedijoje katalikybę. Tuojau buvo pradėtos uždarinėti katalikų bažnyčios ir vienuolynai. Zigmanto Vazos šalininkai, kad ir ne katalikai, persekiojami turėjo bėgti. Tada Zigmantas Vaza, gavęs iš seimo pinigų, [[1598]] m. pasisamdė 5.000 kariuomenę ir išvyko į Švediją. Bet ten jam nepasisekė – [[1598]] m. [[rugsėjo 25]] d. jis pralaimėjo [[Stongebru mūšis|Stongebru mūšį]] ({{sv|Stångebro}}). Po to Karolis sušaukė Švedijos seimą ir paskelbė Zigmantą Vazą „''detronizuotu''“ (netekus karūnos), sostas turėjo atitekti jo sūnui [[Vladislovas Vaza|Vladislovui]], bet ir tai su sąlyga, jei šis bus auklėjamas Švedijoje ir bus [[Liuteronai|liuteronas]]. Visa Švedija buvo Karolio valdžioje. Zigmantui Vazai liko tiktai [[Suomija]] ir [[Estija]]. Bet netrukus Karolis užėmė ir jas. Tuomet Zigmantui Vazai teko pasirinkti: atsakyti nuo tėvų sosto arba kariauti. Jis pasiryžo kariauti.