Keltai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 88.222.193.72 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homo keitimas) |
|||
Eilutė 26:
=== Keltų kontaktai su Antikos civilizacijomis ===
[[Vaizdas:Dying gaul.jpg|thumb|220px|„[[Mirštantis galas]]“
Graikų pasaulis apie keltus pirmiausia sužinojo per savo koloniją Masiliją (dabartinis [[Marselis]], įkurtas apie [[600 m. pr. m. e.]]). Pirmą kartą rašytiniose šaltiniuose keltai paminėti [[400 m. pr. m. e.]] viename pranešime, kuriame kalbama apie [[barbarai|barbarų]], persikėlusių per [[Alpės|Alpes]], susidūrimą su [[etruskai]]s.
[[IV a. pr. m. e.]] (apie [[390 m. pr. m. e.]]) keltai iš šiaurės Italijos užpuolė ir apiplėšė Romą. Romos apgultis, kuriai vadovavo keltų karo vadas ''[[Brenus|Brennus]]'' (greičiausiai [[387 m. pr. m. e.|387]]/[[386 m. pr. m. e.]]) ilgai išliko romėnų istorinėje atmintyje. Romėnai keltus vadino galais (''Galli'').
[[III a. pr. m. e.]] buvo didžiausio keltų išplitimo laikotarpis, o paskui jie ėmė nykti. Vienur buvo romėnų nukariauti, kitur sumišo su kitomis tautomis. Keltams nepasisekė įkurti patvarių valstybių todėl, kad jie išsisklaidė labai didelėje teritorijoje, kur sudarė negausų užkariautojų sluoksnį. Be to, pačių keltų vadai nesutarė ir kovojo dėl valdžios. Keltai labai greit išeikvojo savo energiją. Įgudę kariauti, jie virto tik pageidaujamais samdiniais kitų tautų kariuomenėms sustiprinti. [[Indoeuropiečių kalbos|Indoeuropiečių kalbų]] tarpe keltų kalbai tenka tarpinė vieta tarp [[germanų kalbos|germanų]] ir [[Italikų kalbos|italikų kalbų]]. Iš to kai kurie tyrinėtojai daro išvadą, kad senovės keltai kurį laiką bus gyvenę tokioje teritorijoje, kuri siekėsi su germanų ir italikų užimtomis teritorijomis. Senovės keltų gimininės bendruomenės buvo vadinamos ''[[Klanas|klanais]]'', kuriuos valdė renkami vadai. Žemė buvo bendra viso klano nuosavybė. Keltai vertėsi [[žemdirbystė|žemdirbyste]], [[gyvulininkystė|gyvulininkyste]], [[medžioklė|medžiokle]] ir miško teikiamų gėrybių rinkimu. Laikui bėgant, iš klanų vadų susidarė didikų luomas. Pasenę klanų vadai valdžią perduodavo savo įpėdiniams.
Visus keltus vienijo bendra [[kalba]], bendra [[religija]] ir bendri papročiai. Senus keltų papročius ir visą liaudies kūrybą stengėsi išlaikyti jų dvasininkai === Migracijos ===
|