Keltai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 88.222.193.72 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homo keitimas)
Submixster (aptarimas | indėlis)
Eilutė 26:
 
=== Keltų kontaktai su Antikos civilizacijomis ===
[[Vaizdas:Dying gaul.jpg|thumb|220px|„[[Mirštantis galas]]“ - antikinė skulptūra]]
Graikų pasaulis apie keltus pirmiausia sužinojo per savo koloniją Masiliją (dabartinis [[Marselis]], įkurtas apie [[600 m. pr. m. e.]]). Pirmą kartą rašytiniose šaltiniuose keltai paminėti [[400 m. pr. m. e.]] viename pranešime, kuriame kalbama apie [[barbarai|barbarų]], persikėlusių per [[Alpės|Alpes]], susidūrimą su [[etruskai]]s.
 
[[IV a. pr. m. e.]] (apie [[390 m. pr. m. e.]]) keltai iš šiaurės Italijos užpuolė ir apiplėšė Romą. Romos apgultis, kuriai vadovavo keltų karo vadas ''[[Brenus|Brennus]]'' (greičiausiai [[387 m. pr. m. e.|387]]/[[386 m. pr. m. e.]]) ilgai išliko romėnų istorinėje atmintyje. Romėnai keltus vadino galais (''Galli'').
 
[[III a. pr. m. e.]] buvo didžiausio keltų išplitimo laikotarpis, o paskui jie ėmė nykti. Vienur buvo romėnų nukariauti, kitur sumišo su kitomis tautomis. Keltams nepasisekė įkurti patvarių valstybių todėl, kad jie išsisklaidė labai didelėje teritorijoje, kur sudarė ne­gausų užkariautojų sluoksnį. Be to, pačių keltų vadai nesutarė ir kovojo dėl valdžios. Keltai labai greit išeikvojo savo energiją. Įgudę kariauti, jie virto tik pa­geidaujamais samdiniais kitų tautų kariuomenėms sustiprinti. [[Indoeuropiečių kalbos|Indoeuropiečių kalbų]] tarpe keltų kalbai tenka tarpinė vieta tarp [[germanų kalbos|germanų]] ir [[Italikų kalbos|italikų kalbų]]. Iš to kai kurie tyrinėtojai daro išvadą, kad senovės keltai kurį laiką bus gyvenę tokioje teritorijoje, kuri siekėsi su germanų ir italikų užimtomis teritorijomis. Senovės keltų gimininės bendruomenės buvo vadina­mos ''[[Klanas|klanais]]'', kuriuos valdė renkami vadai. Žemė buvo bendra viso klano nuosavybė. Keltai vertėsi [[žemdirbystė|žemdirbyste]], [[gyvulininkystė|gyvulininkyste]], [[medžioklė|medžiokle]] ir miško teikiamų gėrybių rinkimu. Laikui bėgant, iš klanų vadų susidarė didikų luomas. Pasenę klanų vadai valdžią perduodavo savo įpėdiniams.

Visus keltus vienijo bendra [[kalba]], bendra [[religija]] ir bendri papročiai. Senus keltų papročius ir visą liaudies kūrybą stengėsi išlaikyti jų dvasininkai - [[Druidas|druidai]], kurie klausė išrinkto iš jų pačių tarpo vyriausiojo druido. Keltai buvo pasiekę gana aukštą kultūros lygį. Keltų [[keramika|keramikos]] ir [[metalas|metalo]] dirbiniai pasižymėjo dailumu ir gera atlikimo technika. Iš keltų [[geležis|geležį]] gaminti išmoko germanai ir kai kurios kitos Europos žemyno tautos. Keltų vadai jau kaldino [[auksas|aukso]] ir [[sidabras|sidabro]] monetas su sa­vo atvaizdais. Galijoje keltai įkūrė miestų, kuriuose klestėjo amatai ir prekyba. Labiausiai išgarsėjo du miestai: [[Bibraktė]] ir [[Alezija]]. Bibraktė, tapusi vienos keltų genties - hedujų sostine, pasidarė žymiausiu [[Galija|Galijos]] centru. Alezija buvo kitos keltų genties - mandubių sostinė. Galiją nukariavo [[Gajus Julijus Cezaris]].
 
=== Migracijos ===