Plaučiai: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Plaučiai''' ({{la|pulmones}})  – [[kvėpavimo sistema|kvėpavimo sistemos]] [[organas]]. Išsidėstę [[krūtinės ląsta|krūtinės ląstoje]] ir užima jos didesnę dalį. Vieną nuo kito plaučius skiria [[tarpuplautis]] ({{la|mediastinum}}). Plaučiai yra porinis organas. Dešinysis plautis yra didesnis už kairįjį, nes didžioji dalis [[širdis|širdies]] (maždaug 2/3) yra kairėje pusėje. Dešinysis plautis turi 3, o kairysis  – 2 skiltis. Vaikų plaučiai yra šviesiai rausvos spalvos, o suaugusiųjų  – tamsesni (rūkalių plaučiai yra juosvi).

Plaučiuose yra daug [[oras|oro]], kuris išlieka net ir kurį laiką po mirties  – tai vienintelis nudobto ar paskersto gyvūno organas, kuris jį plaunant vandenyje neskęsdavo. Būtent dėl to kai kuriose Europos kalbose plautis vadinamas lengvu (angliškai ''lung''  – lengvas organas, rusiškai ''liogkoe''  – lengvasis), o kitose  – plaukiančiu (lietuviškai ''plautis'' <- plaukti, graikiškai ''pleumon'' <- ''pleu-''  – tekėti, plaukti).

Paprastai plaučio forma lyginama su išilgai perpjautu konusu. Skiriama jo apatinė masyvioji dalis - – plaučio pamatas, ''basis pulmonis'', ir viršutinė nusmailėjusi dalis - – plaučio viršūnė, apex pulmonis. Plautis turi tris paviršius. Šonkaulinis paviršius, facies costalis, - – plaučio priekis, šonas ir užpakalis. Jame matyti šonkaulių vagos, ''sulci costales''. Paviršius, atsisukęs į priešingos pusės plautį, vadinamas medialiniu paviršiumi, facies medialis. Jame skiriama užpakalinė, lygesnė stuburinė dalis, pars vertebralis, ir priekinė - – nelygi, tarpuplautinė dalis, ''pars mediastinalis''. Pastarosios medialiniame paviršiuje abiejuose plaučiuose yra nevienodo ryškumo širdinis įspaudas, ''impressio cardiaca''. Dešinėje pusėje jis neryškus, o kairėje pusėje gilus įdubimas, skirtas širdžiai. Užpakalyje ir aukščiau širdinio įspaudo yra įdubimas, vadinamas plaučio vartais, ''hilus pulmonis''. Iš plaučio vartų išeinantys arba pro juos į plautį įeinantys organai sudaro plaučio šaknį, ''radix pulmonis''. Atsisukęs į diafragmą yra apatinis plaučio paviršius, ''facies diaphragmatica''. Jis išgaubtas į viršų atitinkamai diafragmos kupolui.

Visus paviršius vieną nuo kito skiria kraštai. Priekinis kraštas, ''margo anterior'', yra aštrus. Jis priekyje skiria šonkaulinį paviršių nuo medialinio. Kairiojo plaučio priekinio krašto apatinėje pusėje yra širdinė įlanka, ''incisura cardiaca pulmonis sinistri'', atitinkanti širdinio įspaudo kontūrą. Kairiojo priekinio krašto apačioje širdinė įlanka baigiasi į medialinę pusę atkreiptu nedideliu iškyšuliu - – liežuvėliu, ''lingua pulmonis sinistri''.

Plaučius sudaro bronchinis medis ir plaučių alveolės. Skiltiniai bronchai skyla į segmentinius bronchus, ''bronchi segmentales''. Tai tokie bronchai, kurie šakojasi tam tikroje plaučio audinio zonoje - – segmente. Plaučių segmentas, be autonominio bronchinio medžio, turi ir segmentinę arteriją, segmentinius nervus, kurie šakojasi tik jame. Segmentinės plaučių sandaros pažinimas labai svarbus plaučių chirurgijoje.

Dešiniajame plautyje pagal PAN skiriama 11 segmentų, o kairiajame - – 10. Dešinysis viršutinis skiltinis bronchas skyla į 3 segmentinius bronchus. Tai viršutinis segmentinis bronchas, ''bronchus segmentalis apicalis'', užpakalinis segmentinis bronchas, ''bronchus segmentalis posterior'', ir priekinis segmentinis bronchas, ''bronchus segmentalis anterior''. Jie šakojasi bendravardžiuose plaučių segmentuose: viršūniniame, ''segmentum apicale'', užpakaliniame, ''segmentum posterius'', ir priekiniame, ''segmentum anterius''.

Dešinysis vidurinis skiltinis bronchas skyla į du segmentinius bronchus - – lateralinį, bronchus segmentalis lateralis, ir medialinį, bronchus ''segmentalis medialis'', kurie šakojasi bendravardžiuose segmentuose, ''segmentum laterale et segmentum mediale''.

Dešinysis apatinis skiltinis bronchas skyla į 6 segmentinius bronchus. Du iš jų yra viršutinėje apatinės skilties dalyje, būtent viršūninis, ''bronchus segmentalis apicalis'', ir paviršūninis, ''bronchus segmentalis subapicalis''. Jie šakojasi bendravardžiuose segmentuose, ''segmentum apicale et segmentum subapicale''. Kiti 4 yra apatinės skilties pamate. Tai medialinis pamatinis segmentinis bronchas, ''bronchus segmentalis basalis medialis'', priekinis pamatinis segmentinis bronchas, ''bronchus segmentalis basalis anterior'', lateralinis pamatinis segmentinis bronchas, ''bronchus segmentalis basalis posterior''. Jie šakojasi bendravardžiuose plaučių segmentuose - – ''segmentum basale mediale'', ''segmentum basale anterius'', ''segmentum basale laterale et segmentum basale posterius''.

Kairysis viršutinis skiltinis bronchas skyla į 4 segmentinius bronchus: užpakalinį viršūninį segmentinį bronchą, ''bronchus segmentalis apicoposterior'', priekinį segmentinį bronchą, ''bronchus segmentalis anterior'', viršutinį liežuvinį bronchą, ''bronchus lingularis superior'', ir apatinį liežuvinį bronchą, ''bronchus lingularis inferior''. Jie šakojasi bendravardžiuose segmentuose - – ''segmentum apicoposterius, segmentum anterius, segmentum lingulare superius et segmentum lingulare inferius''.

Segmentiniai bronchai skyla į smulkesnes šakas, ''rami bronchiales segmentorum''. Visi bronchai, pradedant segmentiniais, šakojasi dichotomiškai, t.y. vienas skyla į du. Bronchams šakojantis, mažėja jų spindis. Tokios bronchų šakos, kurios spindis yra apie 1mm1 mm, sienoje paprastai nebėra kremzlinių griaučių. Vamzdeliai vadinami bronchiolėmis, ''bronchioli''. Bronchiolių gleivinė neturi liaukų, tačiau, kaip ir kiti bronchai, išklota virpamuoju epiteliu. Išlieka ir raumeninis dangalas, sudarytas iš žiedinių raumeninių skaidulų.

Viena iš galinių bronchų šakų įeina į plaučio skiltelę, ''lobulus pulmonis'', kuri yra maždaug taisyklingos piramidės formos. Pro tokios skiltelės viršūnę įėjęs skiltelinis bronchas, ''bronchus lobularis'', skyla į galines bronchioles, ''bronchioli terminales''. Paprastai iš vieno skiltelinio broncho atsišakoja 12 - – 18 galinių bronchiolių. Kiekviena galinė bronchiolė skyla į dvi kvėpuojamąsias bronchioles, ''bronchioli respiratorii'', o pastarosios skyla į du alveolinius latakėlius, ''ductuli alveolares'', kurių kiekvienas pasibaigia alveoliniu maišeliu, ''sacculus alveolaris''. Alveolinio maišelio pakraščiuose yra alveolės, ''alveoli pulmones''. Vienos galinės bronchiolės sistema sudaro struktūrinį ir funkcinį plaučių vienetą - – kekę, ''acinus''. Vadinasi, plaučių skiltelę sudaro 12 - – 18 kekių.

Limfa iš plaučių nuteka per paviršinį ir gilųjį limfagyslių rezginius. Pirmasis yra plaučių krūtinplėvėje, o antrasis - – pačiame plaučių audinyje. Limfagyslės teka kartu su plaučių arterijomis ir venomis plaučių vartų link ir čia įteka į ''nodi lymphatici bronchopulmonales''.

Tarpuplautis, ''mediastinum'', yra tarp abiejų plaučių. Jį iš šonų riboja tarpuplautinės krūtinplėvės lapai. Tarpuplaučio priekyje yra užpakalinis krūtinkaulio paviršius, o jo užpakalyje - – krūtinės slankstelių kūnai. Iš apačios tarpuplautį riboja diafragma. Viršuje nėra ryškios ribos, tačiau sąlygine riba laikomas viršutinis įėjimas į krūtinės ląstą.

Priekyje tarp II - IVII–IV šonkaulių tarpuplautį uždengia susilietę šonkaulinės krūtinplėvės lapai, kurie prasiskiria viršuje ir apačioje. Viršutinis neapdengtas tarpuplaučio paviršius vadinamas viršutiniu tarpkrūtinplėviniu laukeliu, ''area interpleurica superior''. Jame matyti užkrūtis. Apatinis tarpuplaučio paviršius, kurio nedengia krūtinplėvė, vadinamas apatiniu tarpkrūtinplėviniu laukeliu, ''area interpleurica inferior''. Jame yra širdis ir širdiplėvė.

[[Vaizdas:Gray949.png|miniatiūra|dešinėje|200px|Kairėje matome dešiniojo plaučių viršutinės, vidurinės ir apatinės skilčių, dešinėje pusėje - – kairiojo plaučio viršutinės ir apatinės skilčių formavimąsi]]

Gemalinio vystymosi pirmo mėnesio gale (apie trečiąją savaitę) neporinę kvėpavimo organų užuomazgos kaudalinę dalį siauras sagitalinis plyšys dalija į dvi įdubas. Tada pirminės žarnos kaudaliniame gale atsiranda plaučių išgauba (divertikulas). [[gerklos|Gerklų]] srityje jis lieka susijungęs su žarna. Iš vienos įdubos formuojasi gerklos kremzlės raumenys ir raiščiai, kita dalis leidžiasi žemyn, šakojasi į [[bronchas|bronchus]], [[bronchiolė|bronchioles]], plinta celomo ertmėje ir apsitraukia plaučių [[krūtinplėvė]]s lapeliu (tai įvyksta nuo 8-9 savaitės). Pasieninė [[krūtinplėvė]] tada iškloja besiformuojančią krūtinės ląstą. Iš bronchinį medį gaubiančios [[mezenchima|mezenchimos]] iki septinto mėnesio susiformuoja [[Trachėja|gerklė]], kremzliniai bronchų žiedai, neruožuotieji [[raumenys]], [[kraujagyslės]].

[[Kvėpavimas]] įmanomas, kai dalis kvėpuojamųjų bronchiolių kubinių ląstelių virsta plokščiosiomis kvėpuojamosiomis. Iš pradžių atsiranda II tipo kvėpuojamosios ląstelės (didžiosios ląstelės), vėliau ir plokščios I tipo kvėpuojamosios ląstelės. Šios plokščiosios ląstelės sąveikaudamos su kapiliarais sudaro užuomazgines alveoles. Paskutinius du nėštumo mėnesius ir kelis metus po gimimo užuomazginių alveolių daugėja, jas išklojantis epitelis dar labiau plokštėja ir virsta kvėpuojamosiomis ląstelėmis. 7 mėnesį kapiliarai pajėgūs vykdyti per anksti gimusių naujagimių dujų apykaitą.

Plaučiai užpildo beveik visą krūtinės ertmę. Ligų nepažeistas sveiko žmogaus plautis laisvai esti krūtinėje, apsuptas [[krūtinplėvė|krūtinplėve]] ir įsitvirtina tik šaknimi, ''radix pulmonis'', bei plaučių raiščiu, ''ligamentum pulmonale''.

Plaučių viršūnės iškyla virš raktikaulio ir I-jo šonkaulio apie 2-4  cm. Čia jas iš šono pridengia laiptiniai kaklo raumenys, ''mm. scaleni''. Tai maždaug atitinka VII kaklo slankstelio keterinės ataugos galo aukštį. Nuo plaučių viršūnės tęsiasi žemyn priekinė ir užpakalinė plaučių ribos.

# Apatinės plaučių ribos yra beveik vienodos. '''Dešiniojo šonkaulio''' ji prasideda nuo VI [[šonkaulis|šonkaulio]] eina įstrižai ir žemyn apjuosdama [[krūtinės ląsta|krūtinės ląstą]] iš priekio, šono ir užpakalio. Apatinė dešiniojo plaučio riba vedama taip: ties vidurine [[raktikaulis|raktikaulio]] linija, ''linea medioclavicularis'' ji susikryžiuoja su VI [[šonkaulis|šonkauliu]], ties priekine pažasties linija, ''linea axillaris anterior'' su VII [[šonkaulis|šonkauliu]], ties vidurine pažasties linija, ''linea axillaris media'' su VIII [[šonkaulis|šonkauliu]], ties užpakaline pažasties linija, ''linea axillaris posterior'' - – su IX [[šonkaulis|šonkauliu]], ties [[mentė|mentine]] linija, ''linea scapularis'' - – su X [[šonkaulis|šonkauliu]], ties priešstuburinės linijos, ''linea paravertebralis'' - – su IX [[šonkaulis|šonkauliu]] ir pereina į užpakalinę ribą. '''Kairiojo plaučio''' apatinė riba yra 1-2  cm žemiau.

* '''Kvėpuojamasis tūris''' - – toks oro tūris, kurį žmogus iškvepia arba įkvepia vieno įkvėpimo-iškvėpimo ciklo metu, esant ramybės būsenoje. Norma- apie 0,5 L.

* '''Maksimalaus įkvėpimo tūris''' - – toks oro tūris, kurį žmogus gali papildomai (maksimaliai) įkvėpti, po įkvėpimo ramybės būsenoje. Norma- 1-3 L.

* '''Įkvėpimo talpa''' - – oro tūris, kurį galima įkvėpti po paprasto iškvėpimo. Ją sudaro kvėpuojamasis tūris ir maksimalaus įkvėpimo tūris.

* '''Maksimalaus iškvėpimo tūris''' - – toks oro tūris, kurį žmogus gali papildomai iškvėpti, po paprasto iškvėpimo. Norma- 1-2 L.

* '''Iškvėpimo talpa''' - – oro tūris, kurį galima iškvėpti po paprasto įkvėpimo. Ją sudaro kvėpuojamasis tūris ir maksimalaus iškvėpimo tūris.

* '''Gyvybinė plaučių talpa''' - – oro tūris, kurį galima maksimaliai įkvėpti po maksimalaus iškvėpimo arba maksimaliai iškvėpti po maksimalaus įkvėpimo.

* '''Liekamasis tūris''' - – oro tūris, kuris visuomet lieka plaučiuose, net po maksimalaus iškvėpimo. Dėl to plaučiai nesubliūkšta. Norma- 1-1,5L.

* '''Funkcinė liekamoji talpa''' - – oro kiekis, liekantis plaučiuose po normalaus iškvėpimo. Ją sudaro liekamasis tūris ir maksimalaus iškvėpimo tūris.

* '''Bendroji plaučių talpa''' - – oro kiekis, esantis visuose plaučiuose maksimaliai įkvėpus.

* Vidutiniškai ramybėje žmogus įkvepia apie 500 ml oro (apie 7 l per minutę), o per parą apie 10 000 l oro .

== Informacijos šaltiniaiLiteratūra ==