16:25, 1 gruodžio 2013 versija taisyti Gintarė Neverauskaitė (aptarimas \| indėlis) 23 keitimai Nėra keitimo santraukos ← Prieš tai darytas keitimas		19:29, 1 gruodžio 2013 versija taisyti anuliuoti Tocekas (aptarimas \| indėlis) 28 524 keitimai Nėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: [[Vaizdas:Circulatory_System_en.svg\|thumb\|250px\|Žmogaus kraujotakos sistema. Raudona spalva vaizduoja arterinį kraują, mėlyna - – veninį]] {{skaidyti\|Kraujospūdis}} {{tvarkyti}} '''Kraujotakos sistema''' – viena iš [[Žmogaus organų sistemos\|organų sistemų]], aprūpinanti organizmo [[ląstelė\|ląsteles]] maisto medžiagomis ir pašalinanti nenaudingus apykaitos produktus. Dauguma organizmo gyvybinių procesų vyksta skystoje terpėje - – kraujyje, limfoje ir audinių skystyje. Kraujas teka širdies ir kraujagyslių sistema, aprūpindamas žmogų reikalingomis medžiagomis. Kraujagyslių sieną sudaro trys audinių sluoksniai: * išorinis- purusis jungiamasis audinys * vidurinis - – lygiųjų raumenų sluoksnis * vidinis- endotelinis ląstelių skluoksnis Kraujagyslės, kurios teka iš širdies, vadinamos [[arterija\|arterijomis]], o kurios į širdį - [[vena\|venomis]]. Arterijomis teka deguonimi prisotintas kraujas (arterinis), venomis - bedeguoninis (veninis) kraujas. Yra du apytakos ratai: mažasis ir didysis. Mažajame yra išimtis, arterijos neša į plaučius veninį kraują, o venos į širdį arterinį. ▼ Didžiausia arterija vadinama aorta, nuo kurios atsišakoja magistralinės arterijos, susisiekiačios su organais. Šios dar vadinamos ekstraorganinėmis arterijomis, o tos, kurios išsišakoje organo viduje intraorganinėmis. Šios dar kartelį šakojasi į mažesnes. Smulkiausios arterijų šakos, kurių sienelėse dar yra lygiųjų raumenų, vadinamos arteriolėmis.Kapiliarai, išeinantys iš arteriolių, išvarsto beveik visus mūsų organizmo organus, sudaro tinklus, kurie susisiekia ir atidavę deguonį jungiasi į venules. Kiekvienos arterijos šakų pasklidimo zona vadinama baseinu, panašiai ir venų, tačiau venų baseinas yra ten, kur kraujas suteka į atitinkmą veną. ▼ ▲Kraujagyslės, kurios teka iš širdies, vadinamos [[arterija\|arterijomis]], o kurios į širdį - – [[vena\|venomis]]. Arterijomis teka deguonimi prisotintas kraujas (arterinis), venomis - – bedeguoninis (veninis) kraujas. Yra du apytakos ratai: mažasis ir didysis. Mažajame yra išimtis, arterijos neša į plaučius veninį kraują, o venos į širdį arterinį. ▲Didžiausia arterija vadinama aorta, nuo kurios atsišakoja magistralinės arterijos, susisiekiačios su organais. Šios dar vadinamos ekstraorganinėmis arterijomis, o tos, kurios išsišakoje organo viduje intraorganinėmis. Šios dar kartelį šakojasi į mažesnes. Smulkiausios arterijų šakos, kurių sienelėse dar yra lygiųjų raumenų, vadinamos arteriolėmis. Kapiliarai, išeinantys iš arteriolių, išvarsto beveik visus mūsų organizmo organus, sudaro tinklus, kurie susisiekia ir atidavę deguonį jungiasi į venules. Kiekvienos arterijos šakų pasklidimo zona vadinama baseinu, panašiai ir venų, tačiau venų baseinas yra ten, kur kraujas suteka į atitinkmą veną. == Kraujotakos sistemos vystimasis == * [[Gemalo]] širdis pradeda vystytis iš porinių užuomazgų jau trečią savaitę. * Vamzdelinės širdies vidurinė dalis auga greičiau, todėl vamzdelis išlinksta į S formą. Apatinis galas išlinksta aukštyn ir į užpakalį. Tai būsimųjų prieširdžių ir auselių užuomazga. Tarp arterinės ir veninės dalies atsiranda susiaurėjimas, ten vėliau išsivysto atrioventrikulinės angos. Į dešiniąją ir kairiąją puses širdį pradeda dalinti pertvara, kuri auga nuo prieširdžių pusės. * Plautinė aortos pertvara arterinį kamieną padalija į aortą ir plautinį kamieną. Vystydamasi širdis iš kaklo srities slenka į krūtinės sritį. * Besivystančio žmogaus arterijos schematiškai pakartoja filogenezę: iš pradžių vystosi žiauninės arterijos, kurios vėliau pasikeičia į plaučių ir kūno arterijas. Trečią embriono vystymosi savaitę iš juosmeninių arterijų išeina dvi aortos, kurios lanku leidžiasi žemyn ir apie gemalo vidurį susijungia į vieną nusileidžiamąją. == Širdies sandara ==▼ '''Širdį''' galima įvardinti kaip pagrindinį kraujotakos sistemos organą, kuris padeda vykdyti cirkuliaciją. Dėl jos vidinės sandaros kraujas kryptingai teka į tuos kraujotakos ratus, į kuriuos reikia, o arterinis kraujas niekada nesimaišo su veniniu. ▼ * Epikardas - – plona išorinė membrana, dengianti širdį.▼ ▲==Širdies sandara== ▲'''Širdį''' galima įvardinti kaip pagrindinį kraujotakos sistemos organą, kuris padeda vykdyti cirkuliaciją. Dėl jos vidinės sandaros kraujas kryptingai teka į tuos kraujotakos ratus, į kuriuos reikia, o arterinis kraujas niekada nesimaišo su veniniu. * Miokardas – storiausias raumeninis sluoksnis sudarytas iš: tiedinių ir spiralinių susitraukiančiųjų skaidulų, specifinių laidinės sistemos skaidulų.▼ * Endokardas - – plonas endotelio sluoksnis išklojantis prieširdžių ir skilvelių vidų.▼ * Dešinysis prieširdis (atrium dextrum) yra širdies dešiniajame pagrinde. Į jį įteka abi tuščiosios venos ir daug mažųjų širdies venų. ▼ ▲* Epikardas - plona išorinė membrana, dengianti širdį. ▲* Miokardas – storiausias raumeninis sluoksnis sudarytas iš: tiedinių ir spiralinių susitraukiančiųjų skaidulų, specifinių laidinės sistemos skaidulų. ▲* Endokardas - plonas endotelio sluoksnis išklojantis prieširdžių ir skilvelių vidų. * Kairysis skilvelis (ventriculus sinister) viršuje turi dvi angas: užpakalyje ir kairėje, pro kurią patenka kraujas iš kairiojo prieširdžio, o priekyje ir dešinėje yra aortos anga, kuria kraujas išteka į aortą. Priekinė kairiojo skilvelio dalis, esanti arčiau aortos angos, vadinama arteriniu kūgiu▼ ▲* Dešinysis prieširdis (atrium dextrum) yra širdies dešiniajame pagrinde. Į jį įteka abi tuščiosios venos ir daug mažųjų širdies venų. ▲* Kairysis skilvelis (ventriculus sinister) viršuje turi dvi angas: užpakalyje ir kairėje, pro kurią patenka kraujas iš kairiojo prieširdžio, o priekyje ir dešinėje yra aortos anga, kuria kraujas išteka į aortą.Priekinė kairiojo skilvelio dalis, esanti arčiau aortos angos, vadinama arteriniu kūgiu * Dešinysis skilvelis (ventriculus dexter) turi dvi angas, apačioje ir priekyje, nes skilvelis priima kraują iš prieširdžio ir toliau siunčia jį į plaučių kraujagysles. eilutė 57 ⟶ 46: ''' === Mažasis kraujo apytakos ratas ir jo kraujagyslės === ''' Mažojo kraujo apytakos rato dėka, kraujas prisotinamas deguonies. Plautinis kamienas, truncus pulmonalis, (3pav.), išlenda iš širdinplėvės maišo, tęsiasi nuo dešinioj skilvelio arterinio kūgio kylamosios aortos priekyje. Juo iš dešiniojo skilvelio veninis kraujas nuteka į plaučius. Po aortos lanku plautinis kamienas pasidalija į dvi šakas: dešiniąją plaučių arteriją, kairiąją plaučių arteriją. Dešinioji plaučių arterija yra ilgesnė ir platesnė. Ji yra už kylamosios aortos, viršutinės tuščiosios venos ir dešiniojo broncho. Ties plaučių vartais ji pasidalija į tris skiltines arterijas - – viršutinę, vidurinę ir apatinę. Skiltinės arterijos suskyla į segmentines arterijas, kurios yra bendravardės su plaučių segmentais ir kartoja bronchų išsišakojimą. Kairioji plaučių arterija yra priekyje nusileidžiamosios aortos ir kairiojo broncho. Ji skyla į dvi skiltines šakas, o pastarosios į bendravardes plaučių segmentų. Plautinės venos, vv. pulmonales, išeina pro dvi iš abiejų plaučių vartų ir įeina į kairiojo prieširdžio viršutinę dalį. '''▼ ▲''' === Didysis kraujo apytakos ratas ir jo kraujagyslės === ''' Pagrindinė arterija aorta prasideda iš kairiojo skilvelio. Ji sąlygiškai dalijama į kylamąją aortą, aorta ascendens, aortos lanką, arcus aortae, ir nusileidžiamąją aortą, aorta ascendens. Kylamoji aorta yra maždaug ~~6cm~~6 cm ilgio. Ji prasideda iš kairiojo skilvelio paplatėjimu - – aortos stormeniu, kuriame yra trys ančiai, sinus aortae. Kylamoji aorta yra širdinplėvės maiše. Jos apačia iš priekio užengta arteriniu kūgiu ir dešiniąja ausyte. ▼ Iš aortos stormens, bulbus aortae, dešiniojo ir kairiojo ančio 2-~~3mm~~3 mm virš pusmėnulinių vožtuvėlių prasideda širdies arterijos, aa. coronariae dextra et sinistra. Iš apatinės lanko pusės išeina plonis šakos į gerklę, bronchus ir užkrūtį.▼ ▲Pagrindinė arterija aorta prasideda iš kairiojo skilvelio. Ji sąlygiškai dalijama į kylamąją aortą, aorta ascendens, aortos lanką, arcus aortae, ir nusileidžiamąją aortą, aorta ascendens. Kylamoji aorta yra maždaug 6cm ilgio. Ji prasideda iš kairiojo skilvelio paplatėjimu - aortos stormeniu, kuriame yra trys ančiai,sinus aortae. Kylamoji aorta yra širdinplėvės maiše. Jos apačia iš priekio užengta arteriniu kūgiu ir dešiniąja ausyte. '''▼ ▲Iš aortos stormens, bulbus aortae, dešiniojo ir kairiojo ančio 2-3mm virš pusmėnulinių vožtuvėlių prasideda širdies arterijos, aa. coronariae dextra et sinistra. Iš apatinės lanko pusės išeina plonis šakos į gerklę, bronchus ir užkrūtį. ▲''' === Galvos, rankų, liemens, kojų arterijos === ''' eilutė 78 ⟶ 68: * Viena iš pagrindinių galvos arterijų yra bendroji miego arterija, ši kyla aukštyn šalia gerklės ir stemplės. * Išorinė miego arterija, kyla aukštyn iki patinio žandikaulio gumburinės ataugos kaklo, kur suskyla į dvi galines šakas. * Rankų arterijos: paraktinė arterija, pažastinė, žastinė, stipininė. * Liemens arterijos: krūtininės aortos šakos, kurias sudaro bronchinės šakos, stemplinės šakos, širdinplėvinės šakos, tarpuplautinės šakos. Pasieninės šakas sudaro užpakalinės tarpšonkaulių arterijos,'viršutinės diafragmos arterijos. == Normalus žmogaus kraujospūdis, elektrokardiograma == '''Kraujospūdis''' – tai kraujo spaudimas ([[slėgis\|slėgis]]) į kraujagyslių sieneles. Kraujospūdis būna '''sistolinis''', dar vadinamas viršutiniu, jis visada yra aukštesnis ir '''diastolinis''', kitaip – apatinis, jis visada bus žemesnis. Sistolinis kraujospūdis matuojamas širdies susitraukimo metu, tai didžiausias kraujo spaudimas į sieneles tuo metu. Diastolinis – matuojamas kai širdis atsipalaiduoja, tai žemiausias kraujo spaudimas į kraujagyslių sieneles tuo metu. Kraujospūdis gali būti matuojamas keletu skirtingų prietaisų, tai kraujospūdžio matavimo aparatas matuojamas dedant jį ant riešo arba žąsto, tokie aparatai dažniausiai sutinkami namuose ir yra mėgėjiški, bet pakankamai tikslūs, kad nustatyti kraujospūdį su mažiausia paklaida, juo naudotis nereikia specialių žinių ir žmogus gali juo naudotis pats vienas. Kitas prietaisas matuoti kraujo spaudimui – stetoskopas, tai dažniausiai gydytojų naudojamas prietaisas, jis statomas į ausis, pacientui uždedama manžetė ir pripumpuojama oro su gumine kriauše, tada gydytojas ar kitas asmuo pridėjęs stetoskopą prie rankos klauso pulso ir išmatuoja sistolinį kraujospūdį, tada iš manžetės pradedamas išleisti oras ir pulso skleidžiamas garsas tampa vis silpnenis kol jo visiškai nebegali girdėti ir tada yra pamatuojamas diastolinis spaudimas, juo naudotis reikalingos specialios žinios bei kitas asmuo, išmanantis kaip tai daryti. Kraujospūdis matuojamas gyvsidabrio stulpelio milimetrais (mmHg). Normalus Sistolinis (Viršutinis) – '''Nuo 90 iki 119''', Diastolinis (Apatinis) – '''nuo 60 iki 79'''. [[Vaizdas:Elektrocardio.jpg\|350px\|miniatiūra\|Elektrokardiogramos parametrai]] {{Žmogaus anatomija\|Kraujotakos sistema}} {{Commons\|Category:Circulatory system~~\|no=T~~}} [[Kategorija:Žmogaus kraujotakos sistema\| ]]

Kraujotakos sistema: Skirtumas tarp puslapio versijų