Jungtinių Valstijų Senatas: Skirtumas tarp puslapio versijų

S
S (Perkeliamos 1 tarpkalbinės nuorodos, dabar pasiekiamos Wikidata puslapyje d:q66096.)
[[Vaizdas:Seal_of_the_United_States_Senate.svg|thumb|Senato ženklas]]
[[Vaizdas:Old senate debate.jpg|thumb|[[Henry Clay|Henris Klėjus]] pristato Senatui [[1850 m. kompromisas|1850  m. kompromisą]]]]
[[Vaizdas:Andew_Johnson_impeachment_trial.jpg|thumb|Senatas per Prezidento [[Andrew Johnson|Endriu Džonsono]] apkaltą [[1867]]  m.]]
'''JAV Senatas''' ({{en|United States Senate}}) - – vieneri iš dviejų [[JAV Kongresas|JAV Kongreso]] rūmų, paprastai laikomi [[aukštieji rūmai|aukštaisiais rūmais]]. Kiekviena [[JAV valstijos|valstija]] į Senatą siunčia po 2 atstovus, vadinamus senatoriais. Dėl to Senatą sudaro 100 senatorių.
 
== Senato rinkimai ==
Iš pradžių senatorius rinkdavo valstijų legislatūros, tačiau [[1913]]  m. [[balandžio 8]] d. ratifikavus septynioliktąją [[JAV konstitucija|JAV Konstitucijos]] pataisą senatoriai pradėti rinkti tiesiogiai. Senatoriaus [[kadencija]] trunka šešerius metus. Tačiau rinkimai rengiami kas porą metų, vienu metu perrenkant apie trečdalį Senato. Vieną ir tą pačią valstiją atstovaujantys senatoriai renkami ne tais pačiais metais.
 
== Senato darbo tvarka ir įgaliojimai ==
Pagal [[JAV konstitucija|JAV Konstituciją]] Senato pirmininkas ({{en|President of the Senate}}) yra [[JAV Viceprezidentas|Viceprezidentas]]. Jis turi teisę balsuoti tik tada, kai nuo jo balso priklauso balsavimo baigtis. Nesant Viceprezidento, Senato posėdžiams pirmininkauti gali iš senatorių renkamas laikinasis Senato pirmininkas ({{en|President pro tempore}}). Tačiau iš tikrųjų paprastai pirmininkauja ne Viceprezidentas ir ne laikinasis Senato primininkas, o pastarojo įgaliotas senatorius. Taip pat daugumos ir mažumos partijos išsirenka, atitikamai, daugumos ir mažumos lyderius, kurie nustato, kuriuos nutarimus jų partijos senatoriai turi palaikyti, o kuriems priešintis, ir „rimbus“ ({{en|whip}}), kurie rūpinasi, kad senatoriai balsuotų taip, kaip nurodė partijos vadovybė.
 
Per debatus senatoriai gali kalbėti tik pirmininkaujančiajam leidus, nors jis privalo suteikti žodį pirmajam jo paprašiusiam senatoriui. Visos kalbos yra adresuojamos pirmininkaujančiajam, kiti senatoriai gali būti minimi tik trečiuoju asmeniu. Senatorių kalbų turinys ir trukmė neribojami. Tai nutarimų priėmimui sustabdyti: vienas ar daugiau senatorių sako ilgas kalbas, kol dauguma sutinka klausimo svarstymą atidėti. Tokia taktika, vadinama [[filibusteris|filibusteriu]], pirmą kartą buvo panaudota [[1841]]  m. Ilgiausią tokią kalbą, trukusią 24 val. 18 min., yra pasakęs senatorius [[Strom Thurmond|Stromas Turmondas]] [[1957]]  m. [[1917]]  m. buvo priimta taisyklė, leidžianti nutraukti debatus, jei tokį pasiūlymą palaikys dviejų trečdalių dauguma, tačiau filibusteris vis dar yra naudojamas.
 
[[Balsavimas|Balsavimai]] Senate paprastai vyksta balsu. Tokiu atveju senatoriai savo nuomonę už išreiškia žodžiu „Taip“ ({{en|Aye}}), o nuomonę prieš - – žodžiu „Ne“ ({{en|No}}). Pirmininkaujantysis iš klausos nustato, kurių balsų buvo daugiau. Jei tokio balsavimo rezultatas ginčytinas, rengiamas [[vardinis balsavimas]].
 
Dalis Senato darbo atliekama [[komitetas|komitetuose]]. Skiriami nuolatiniai komitetai (jų šiuo metu yra 16) ir specialieli komitetai.
16 279

pakeitimai