Kraujotakos sistema: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 2:
{{skaidyti}}
{{tvarkyti}}
 
'''Kraujotakos sistema''' – viena iš [[Žmogaus organų sistemos|organų sistemų]], aprūpinanti organizmo [[ląstelė|ląsteles]] maisto medžiagomis ir pašalinanti nenaudingus apykaitos produktus. Dauguma organizmo gyvybinių procesų vyksta skystoje terpėje - kraujyje, limfoje ir audinių skystyje. Kraujas teka širdies ir kraujagyslių sistema, aprūpindamas žmogų reikalingomis medžiagomis. Kraujagyslių sieną sudaro trys audinių sluoksniai: išorinis- purusis jungiamasis audinys, vidurinis - lygiųjų raumenų sluoksnis ir vidinis- endotelinis ląstelių skluoksnis. Kraujagyslės, kurios teka iš širdis, vadinamos [[arterija|arterijomis]], o kurios į širdį - venomis. Arterijomis teka deguonimi prisotintas kraujas (arterinis), venomis - bedeguoninis (veninis) kraujas. Yra du apytakos ratai: mažasis ir didysis. Mažajame yra išimtis, arterijos neša į plaučius veninį kraują, o venos į širdį arterinį.
'''Kraujotakos sistema''' – viena iš [[Žmogaus organų sistemos|organų sistemų]], aprūpinanti organizmo [[ląstelė|ląsteles]] maisto medžiagomis ir
pašalinanti nenaudingus apykaitos produktus. Dauguma organizmo gyvybinių procesų vyksta skystoje terpėje - kraujyje, limfoje ir audinių skystyje.
 
Kraujas teka širdies ir kraujagyslių sistema, aprūpindamas žmogų reikalingomis medžiagomis. Kraujagyslių sieną sudaro trys audinių sluoksniai:
* išorinis- purusis jungiamasis audinys
* vidurinis - lygiųjų raumenų sluoksnis
* vidinis- endotelinis ląstelių skluoksnis
 
Kraujagyslės, kurios teka iš širdies, vadinamos [[arterija|arterijomis]], o kurios į širdį - [[vena|venomis]]. Arterijomis teka deguonimi prisotintas kraujas (arterinis), venomis - bedeguoninis (veninis) kraujas. Yra du apytakos ratai: mažasis ir didysis. Mažajame yra išimtis, arterijos neša į plaučius veninį kraują, o venos į širdį arterinį.
 
Didžiausia arterija vadinama aorta, nuo kurios atsišakoja magistralinės arterijos, susisiekiačios su organais. Šios dar vadinamos ekstraorganinėmis arterijomis, o tos, kurios išsišakoje organo viduje intraorganinėmis. Šios dar kartelį šakojasi į mažesnes. Smulkiausios arterijų šakos, kurių sienelėse dar yra lygiųjų raumenų, vadinamos arteriolėmis.Kapiliarai, išeinantys iš arteriolių, išvarsto beveik visus mūsų organizmo organus, sudaro tinklus, kurie susisiekia ir atidavę deguonį jungiasi į venules. Kiekvienos arterijos šakų pasklidimo zona vadinama baseinu, panašiai ir venų, tačiau venų baseinas yra ten, kur kraujas suteka į atitinkmą veną.
eilutė 12 ⟶ 22:
== Kraujotakos sistemos vystimasis ==
 
* [[Gemalo]] širdis pradeda vystytis iš porinių užuomazgų jau trečią savaitę.
* Vamzdelinės širdies vidurinė dalis auga greičiau, todėl vamzdelis išlinksta į S formą.Apatinis galas išlinksta aukštyn ir į užpakalį. Tai būsimųjų prieširdžių ir auselių užuomazga.Tarp arterinės ir veninės dalies atsiranda susiaurėjimas, ten vėliau išsivysto atrioventrikulinės angos. Į dešiniąją ir kairiąją puses širdį pradeda dalinti pertvara, kuri auga nuo prieširdžių pusės.

* Plautinė aortos pertvara arterinį kamieną padalija į aortą ir plautinį kamieną. Vystydamasi širdis iš kaklo srities slenka į krūtinės sritį.
* Besivystančio žmogaus arterijos schematiškai pakartoja filogenezę: iš pradžių vystosi žaiuninėsžiauninės arterijos, kurios vėliau pasikeičia į plaučių ir kūno arterijas. Trečią embriono vystymosi savaitę iš juosmeninių arterijų išeina dvi aortos, kurios lanku leidžiasi žemyn ir apie gemalo vidurį susijungia į vieną nusileidžiamąją.
 
 
Venų sistema ankstyvoje gemalo stadijoje yra nesudėtinga. Į antinę veną įeina dešinysis ir kairysis Kiuvjė kamienas. Kiekvieną jų sudaro susijungusios priekinė ir užpakalinė pagrindinės venos. Iš dešiniojo Kiuvjė kamieno išsivysto viršutinė tuščioji vena, iš kairiojo - apatinė tuščioji vena.