Kraujotakos sistema: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Kraujotakos sistema''' – viena iš [[Žmogaus organų sistemos|organų sistemų]], aprūpinanti organizmo [[ląstelė|ląsteles]] maisto medžiagomis ir pašalinanti nenaudingus apykaitos produktus. Dauguma organizmo gyvybinių procesų vyksta skystoje terpėje - kraujyje, limfoje ir audinių skystyje. Kraujas teka širdies ir kraujagyslių sistema, aprūpindamas žmogų reikalingomis medžiagomis. Kraujagyslių sieną sudaro trys audinių sluoksniai: išorinis- purusis jungiamasis audinys, vidurinis - lygiųjų raumenų sluoksnis ir vidinis- endotelinis ląstelių skluoksnis. Kraujagyslės, kurios teka iš širdis, vadinamos [[arterija|arterijomis]], o kurios į širdį - venomis. Arterijomis teka deguonimi prisotintas kraujas (arterinis), venomis - bedeguoninis (veninis) [[kraujas]]. Yra du [[apytakos ratai]]: mažasis ir didysis. Mažajame yra išimtis, [[arterijos]] neša į plaučius veninį kraują, o venos į širdį arterinį.

Didžiausia arterija vadinama [[aorta]], nuo kurios atsišakoja magistralinės arterijos, susisiekiačios su [[organa]]isorganais. Šios dar vadinamos ekstraorganinėmis arterijomis, o tos, kurios išsišakoje organo viduje intraorganinėmis. Šios dar kartelį šakojasi į mažesnes. Smulkiausios arterijų šakos, kurių sienelėse dar yra lygiųjų raumenų, vadinamos arteriolėmis.Kapiliarai, išeinantys iš arteriolių, išvarsto beveik visus mūsų organizmo organus, sudaro tinklus, kurie susisiekia ir atidavę deguonį jungiasi į venules. Kiekvienos arterijos šakų pasklidimo zona vadinama baseinu, panašiai ir venų, tačiau venų baseinas yra ten, kur kraujas suteka į atitinkmą veną.

6.Dešinysis* Kairysis skilvelis (ventriculus dextersinister) viršuje turi dvi angas,: apačiojeužpakalyje ir priekyjekairėje, nespro skilveliskurią priimapatenka kraująkraujas iš kairiojo prieširdžio, iro toliaupriekyje siunčiair jįdešinėje įyra plaučiųaortos kraujagysles.anga, Apiekuria dešiniąjąkraujas prieširdinę skilvelio angą yraišteka į skilvelįaortą.Priekinė atsiveriantis dešinysis prieširdiniskairiojo skilvelio, triburisdalis, vožtuvas(1esanti pav.),arčiau kurisaortos neleidžiaangos, kraujuivadinama grįžtiarteriniu iš skilvelio į prieširdį.kūgiu

Iš aortos stormens, bulbus aortae, dešiniojo ir kairiojo ančio 2-3mm virš pusmėnulinių vožtuvėlių prasideda širdies arterijos, aa. coronariae dextra et sinistra (4 pav.). Iš apatinės lanko pusės išeina plonis šakos į gerklę, bronchus ir užkrūtį.

* Viena iš pagrindinių galvos arterijų yra '''bendroji miego arterija''', ši kyla aukštyn šalia gerklės ir stemplės. '''Dešinioji arterija''' yra 3-4cm trumpesnė ir turi tik kaktinę dalį. '''Kairioji arterija''' turi krūtininę dalį - nuo lanko iki kairiojo krūtinkaulinio raktikaulinio sąnario - ir kaklinę nuo minėtojo sąnario iki skydinės kremzlės viršutinio krašto, kur abiejų pusių bendrosios miego arteijos pasidalija į išorinę ir vidinę arterijas.

'''Kraujospūdis''' – tai kraujo spaudimas ([[slėgis|slėgis]]) į kraujagyslių sieneles. Kraujospūdis būna '''sistolinis''', dar vadinamas viršutiniu, jis visada yra aukštesnis ir '''diastolinis''', kitaip – apatinis, jis visada bus žemesnis. Sistolinis kraujospūdis matuojamas širdies susitraukimo metu, tai didžiausias kraujo spaudimas į sieneles tuo metu. Diastolinis – matuojamas kai širdis atsipalaiduoja, tai žemiausias kraujo spaudimas į kraujagyslių sieneles tuo metu.

Kraujospūdis gali būti matuojamas keletu skirtingų prietaisų, tai kraujospūdžio matavimo aparatas matuojamas dedant jį ant riešo arba žąsto, tokie aparatai dažniausiai sutinkami namuose ir yra mėgėjiški, bet pakankamai tikslūs, kad nustatyti kraujospūdį su mažiausia paklaida, juo naudotis nereikia specialių žinių ir žmogus gali juo naudotis pats vienas. Kitas prietaisas matuoti kraujo spaudimui – stetoskopas, tai dažniausiai gydytojų naudojamas prietaisas, jis statomas į ausis, pacientui uždedama manžetė ir pripumpuojama oro su gumine kriauše, tada gydytojas ar kitas asmuo pridėjęs [[stetoskopą]] prie rankos klauso pulso ir išmatuoja sistolinį kraujospūdį, tada iš manžetės pradedamas išleisti oras ir pulso skleidžiamas garsas tampa vis silpnenis kol jo visiškai nebegali girdėti ir tada yra pamatuojamas diastolinis spaudimas, juo naudotis reikalingos specialios žinios bei kitas asmuo, išmanantis kaip tai daryti. Kraujospūdis matuojamas gyvsidabrio stulpelio milimetrais (mmHg). Normalus Sistolinis (Viršutinis) – '''Nuo 90 iki 119''', Diastolinis (Apatinis) – '''nuo 60 iki 79'''.