Moldavija: Skirtumas tarp puslapio versijų

29 baitai pašalinti ,  prieš 7 metus
S
herbas=Coat of arms of Moldova.png|
kalbos=[[Moldavų kalba|moldavų]]|
sostinė=[[Kišiniovas]]|didžiausiasMiestas=[[Kišiniovas]]|
valdovų=23|
didžiausi Miestai=[[Kišiniovas]],[[Tiraspolis]],[[Belcai]],[[Benderai]],[[Ribnica]].[[Kahulis]]|
valdovų=2|
titulas1=Prezidentas|
pavardė1=[[Nikolajė Timofti]]|
[[Vaizdas:1390 Italien colonies.png|thumb|right|250px|XIV a. Moldavijos kunigaikštystė ribojosi su [[LDK]]]]
[[Vaizdas:Parlament Buiding Moldova.jpg|right|250px|thumb|Moldavijos parlamentas]]
'''Moldovos Respublika''' ('''Moldova''' arba '''Moldavija''')  – nedidelė Pietryčių [[Europa|Europos]] valstybė, esanti tarp [[Rumunija|Rumunijos]] (į vakarus) ir [[Ukraina|Ukrainos]] (į rytus). Moldavija nuo [[1994]]  m. priklauso [[Nepriklausomų valstybių sandrauga]]i. Nepaisant to, nuo [[2007]]  m. šalis siekia tapti [[ES]] nare.<ref>[http://web.archive.org/web/20080606170653/http://www.viitorul.org/public/868/en/LV%20-%20The%20EU%20and%20Moldova%20(eng).doc The EU and Moldova: vague perspectives and clear shortcomings]</ref>
 
== Istorija ==
{{main|Moldavijos istorija}}
 
Dabartinės Moldavijos teritorija iki XIX a. vystėsi kaip neatskiriama [[Moldovos kunigaikštystė]]s dalis. Ši kunigaikštystė apėmė [[Prutas|Pruto]] baseiną, t. y. teritorijas dabartinėje rytų [[Rumunija|Rumunijoje]], dalį [[Ukraina|Ukrainos]]. Svarbiausios kunigaikštystės žemės buvo į vakarus nuo Pruto, dab. Rumunijoje. Susikūrusi XIV a., jau [[XVI amžius|XVI]] amžiuje kunigaikštystė tapo pavaldi Osmanų imperijai, tačiau išsaugojo savarankiškumą ir vietos kunigaikščių (tituluojamų vaivadomis arba gospodariais) dinastiją.
 
Prielaidos atsirasti dabartinei Moldavijai susiformavo 1912  m. po Bukarešto sutarties, kuomet rytinė kunigaikštystės dalis ([[Besarabija|Besarabijos]] regionas) buvo aneksuota [[Rusijos imperija|Rusijos]]. Vakarinė kunigaikštystės dalis, tuo tarpu, išlaikė autonomiją ir susijungusi su Valachija 1859 metais sudarė Rumunijos karalystę. Besarabija dalinai atitinka dab. Moldavijos teritoriją, čia buvo įkurta [[Besarabijos gubernija]].
 
Po [[pirmasis pasaulinis karas|pirmojo pasaulinio karo]] 1918 metais Besarabija paskelbė nepriklausomybę nuo Rusijos ir prisijungė prie [[Rumunijos karalystė]]s. Tik ryčiausia Besarabijos teritorija (dab. [[Padniestrė]]) liko [[TSRS]] sudėtyje ir ten suformuota [[Moldavijos ATSR]]. Po [[Molotovo-Ribentropo paktas|Molotovo  – Ribentropo pakto]], 1940 metais Besarabiją okupavo [[Tarybų Sąjunga]]. Po karo vakarinės ir šiaurinės teritorijos dalys perduotos Ukrainai, o iš likusios dalies (dabartinė Moldavijos teritorija) sudaryta [[Moldavijos TSR|Moldavijos Tarybų Socialistinė Respublika]].
 
Po Sovietų Sajungos žlugimo 1991  m. rugpjūčio 27 d. Moldavija paskelbė nepriklausomybę, o gruodį prisijungė prie [[NVS|Nepriklausomų Valstybių Sandraugos]].
 
[[Padniestrė]], Moldavijos dalis į rytus nuo Dniestro upės, kur gyventojų daugumą sudaro rusai ir ukrainiečiai, 1991 metais paskelbė nepriklausomybę, tačiau ji nėra pasaulio bendrijos pripažinta ir ''de jure'' išlieka Moldavijos dalimi.
== Politinė sistema ==
{{main|Moldavijos politinė sistema}}
Valdymo forma - – [[parlamentinė demokratija]]. Šalies vadovas yra [[prezidentas]]. Jį renka parlamentas trijų penktųjų balsų dauguma, ketveriems metams. Prezidento mandatas gali būti vieną kartą atnaujintas. Dabartinis Moldovos prezidentas yra [[Mihai Ghimpu]], laikinai einantis šias pareigas iki būsimų rinkimų [[2010]]  m.
Jis pakeitė iš pareigų atsistatydinusį [[Vladimiras Voroninas|Vladimirą Voroniną]].<ref name="CIA"> [https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/md.html CIA pasaulio faktų knyga: Moldova]</ref> Nuo Moldavijos atsiskyrusiai [[Padniestrė]]s respublikai nuo pat nepriklausomybės paskelbimo vadovauja [[Igoris Smirnovas]].
 
[[Įstatymų leidžiamoji valdžia]] yra vienų rūmų Moldavijos [[parlamentas]]. 101 parlamento narys renkamas visuotiniuose rinkimuose ketveriems metams, remiantis proporcine [[rinkimų sistema]]. Paskutiniai parlamento rinkimai vyko [[2009]]  m. [[liepos 29]] dieną. Juose daugiausiai vietų parlamente laimėjo [[Moldavijos komunistų partija]] (48 iš 100). Tačiau ji pirmą kartą nuo [[1998]]  m. nesudarė valdančiosios koalicijos. Ją sudarė kitos 4 politinės partijos, rinkimuose gavusios 53 vietas. Dabartinei valdančiajai daugumai vadovauja Liberalų demokratų partijos atstovas [[Vlad Filat]].<ref name="CIA"/>
 
== Administracinis suskirstymas ==
{{main|Moldavijos geografija}}
 
Vakarinę Moldavijos sieną sudaro [[Prutas]], įtekantis į Dunojų netoli pietinės Moldavijos sienos. Rytinėje šalies dalyje išilgai iš šiaurės rytų į pietus teka kita upė  – [[Dniestras]], kurio kairiajame krante yra nepripažinta [[Padniestrė]]s teritorija (apie 12 % šalies teritorijos). Tarp Pruto ir Dniestro yra didžioji šalies dalis, istorinis Besarabijos regionas. Kitos didesnės upės: [[Reutas]], [[Bikas]], [[Botna]], teka praktiškai paraleliai ir įteka į Dniestrą.
 
Nors Moldova labai arti [[Juodoji jūra|Juodosios jūros]], tiesioginio priėjimo neturi. Vyrauja lygumos, šiaurinė dalis šiek tiek miškinga, kalvota, bet didžiausias aukštis neviršija 430  m (aukščiausias taškas  – ''Dealul Bălăneşti''). Pietuose  – derlingos juodžemio [[stepė]]s.
 
Moldovos klimatas vidutinis kontinentinis: šiltos vasaros ir švelnios žiemos. Dėl šilto ir sauso klimato plačiai auginami vaisiai ir vynuogės.
{{main|Moldavijos ekonomika}}
 
Svarbiausios ūkio šakos  – žemės ūkis ir susijusi perdirbamoji pramonė. Daugiau kaip septyni dešimtadaliai Moldavijos žemės - – derlingas [[juodžemis]]. Pagrindinės žemės ūkio kultūros - – [[kviečiai]], [[tabakas]], [[kukurūzai]] ir [[saulėgrąžos]]. Šalies pietuose auginamos [[vynuogės]]. Vynininkystė - – viena iš nedaugelio pramonės šakų, tebeklestinčių po [[1991]] m, kai šalis tapo nepriklausoma. Moldavijos žemės ūkyje dirba 39% ekonomiškai aktyvių gyventojų, žemės ūkio produktai sudaro daugumą šalies eksporto. Svarbi ir maisto perdirbimo pramonė, pagaminti 42% Moldavijos pramonės produkcijos.
 
[[2009]]  m. Moldavijos [[bendras vidaus produktas]] (perkamosios galios paritetas) buvo 9.986 mlrd. [[JAV doleris|JAV dolerių]]. Tais pačiais metais [[BVP]] vienam žmogui teko 2300 JAV dolerių. Pagrindiniai mainų partneriai yra [[Rusija]], [[Ukraina]], [[Rumunija]]. [[2008]]  m. eksporto partneriai: [[Marokas]] (48,1), [[Rusija]] (14,8), [[Rumunija]] (8,1), [[Italija]] (5%). BVP pagal sektorius: žemės ūkis (40,6 %), pramonė (16 %), paslaugų sektorius (43,3 %) ([[2005]])<ref name="CIA"/>
 
== Demografija ==
Moldavijos kultūra yra glaudžiai susijusi su [[Rumunija|Rumunijos]] kultūrinėmis tradicijomis ir istorija, todėl joje galima rasti [[Bizantija|bizantiško]] paveldo, [[turkai|turkų]] ir [[slavai|slavų]] kultūros elementų.
 
Pirmosios knygos (religiniai tekstai) atsirado XVII a. viduryje. Įžymūs kultūros veikėjai  – princas ir mokslininkas [[Dimitrie Cantemir]] (1673- 17231673–1723), istorikas ir filologas [[Bogdan P. Hasdeu]] (1836-19071836–1907), rašytojas [[Ion Creanga|Ion Creangă]] (1837-89).
 
=== Muzika ===
''Mioriţa''  – pastoralinė baladė (piemenų daina), vienas svarbiausių rumuniško ir moldaviško folkloro elementų.
 
Tarybiniais laikais moldaviška folklorinė muzika buvo plėtojama, bet buvo stengiamasi nepabrėžti moldavų ir rumunų panašumų.
 
=== Sportas ===
* ''Pagrindinis straipsnis - – [[Moldavijos sportas]]''
 
Nacionalinis Moldavijos sportas yra imtynių rūšis ''tranta''. Pati populiariausia sporto šaka - – [[futbolas]].
 
== Kita informacija ==