George Washington: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 17:
}}
'''Džordžas Vašingtonas''' ({{en|George Washington}}; [[1732]] m. [[vasario 22]] d. – [[1799]] m. [[gruodžio 14]] d.) – [[Sąrašas:JAV prezidentai|pirmasis]] konstitucinis [[JAV prezidentas|Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas]] ([[1789]]–[[1797]])<ref name="George Washington">{{cite web |url=http://www.americaslibrary.gov/cgi-bin/page.cgi/aa/wash |title=George Washington |publisher=[[Library of Congress]] |accessdate=June 27, 2009}}</ref> bei [[JAV nepriklausomybės karas|JAV nepriklausomybės karo metu]] vadovavo [[Kontinentinė armija|Kontinentinei armijai]] ([[1775]]–[[1783]]). Jo vaidmuo revoliuciniuose procesuose ir po jų sekusiame nepriklausomybės paskelbime ir [[Jungtinės Amerikos Valstijos|Jungtinių Amerikos Valstijų]] suformavime buvo svarbus. Amerikiečių jis yra laikomas „šalies Tėvu”.<ref name="George Washington"/>
== Biografija ==
Gimė 1732 m. vasario 22 d. tabako plantatoriaus šeimoje [[Virdžinijos kolonija|Virdžinijos kolonijos]] šiaurėje esančioje ''Popes Creek'' vietovėje. Tėvas ''Augustine Washington'' pirmą kartą buvo susituokęs su ''Jane Butler'', su kuria susilaukė keturių vaikų, tačiau du jų mirė labai anksti. Susituokęs antrą kartą su ''Mary Ball Washington'', turėjo šešis vaikus, tarp jų Džordžas buvo trečias vaikas. Kai Džordžui buvo vienuolika metų, mirė jo tėvas. Pradinį išsilavinimą gavo šeimoje ir iš vietinių mokytojų. Dėl vyresniojo (suvestinio) brolio ''Lawrence Washington'' pažinties su stambiu Virdžinijos žemvaldžiu lordu ''T. Fairfax'', [[1749]] m. įsidarbino matininku, įsigijo dirbamos žemės. 1753 m. įsidarbino majoru Virdžinijos pašauktinių pajėgose. Dalyvavo susirėmimuose tarp D. Britanijos ir [[Prancūzija|Prancūzijos]] pajėgų dėl regiono kontrolės, vėliau [[Septynerių metų karas|Septynerių metų karo]] veiksmuose [[Šiaurės Amerika|Šiaurės Amerikoje]]. [[1758]] m., būdamas pulkininku, atsistatydino iš pareigų bei grįžo ūkininkauti Virdžinijos valstijoje. Nuo 1769 m. buvo renkamas į Virdžinijos Asamblėją, kurioje pasisakė už kolonijos teises ginčuose su D. Britanija.
[[Kontinentinis kongresas]] paskyrė Vašingtoną vyriausiuoju Amerikos revoliucinių pajėgų vadu [[1775]] m.<ref>[http://www.americanheritage.com/articles/magazine/ah/2008/4/2008_4_22.shtml Richard Brookhiser] „George Washington, Founding CEO,“ ''American Heritage'', Spring/Summer 2008.</ref> Po metų britai buvo išstumti iš [[Bostonas|Bostono]], prarado [[Niujorkas|Niujorką]] ir buvo sutriuškinti [[Trentonas (Naujasis Džersis)|Trentone]] ([[Naujasis Džersis]]) dėl netikėto Vašingtono manevro perkertant [[Delaveras (upė)|Delavero upę]]. Tokios Vašingtono strategijos dėka, revoliucinės pajėgos užėmė du pagrindinius britų armijos punktus [[Saratogos mūšis|Saratogoje]] ir [[Jorktauno mūšis|Jorktaune]]. Pradėjus sklisti gandams apie galimą šalies susiskaldymą ir pralaimėjimą, Vašingtonas, tardamasis su [[JAV Kongresas|Kongresu]], kolonijinėmis Karalystė|Jungtinės Karalystės]] karalius [[Jurgis III]] paklausė, ką toliau darys Vašingtonas. Kaip atsakymas į jo klausimą pasklido gandas, kad Vašingtonas grįš į savo fermą. Karalius buvo priverstas pripažinti, kad „jei jis taip padarys, jis bus didingiausias žmogus pasaulyje”. Vašingtonas grįžo į savo savo ūkį Mount Vernone, kur susitelkė asmeniniam gyvenimui.<ref>{{cite book
|title= George Washington: The Founding Father |last=Johnson |first=Paul |publisher=HarperCollins |year=2005 |quote=In London, George III questioned the American-born painter Benjamin West what Washington would do now he had won the war. 'Oh,' said West, 'they say he will return to his farm.' 'If he does that,' said the king, 'he will be the greatest man in the world.' |isbn=0-06-075365-X |page=78}}</ref>
| |||