Pakeitimai

Kroatija

20 baitų pašalinta, prieš 4 metus
S
{{ŠaliesLentelė|
pavadinimas={{PAGENAME}}Kroatija|
vietinisPavadinimas='''Republika Hrvatska'''|
kilm=Kroatijos|
}}
 
'''Kroatijos Respublika''' ('''Kroatija''') - – valstybė [[Europa|Europoje]], Centrinės Europos ir [[Balkanai|Balkanų]] kryžkelėje, besiribojanti su [[Adrijos jūra]] pietuose, [[Slovėnija]], [[Vengrija]], [[Bosnija ir Hercegovina]], [[Serbija]] bei [[Juodkalnija]]. Nuo 2013  m. liepos 1 d. yra [[Europos Sąjunga|Europos Sąjungos]] narė.
 
== Istorija ==
''Pagrindinis straipsnis: [[Kroatijos istorija]]''
 
Kroatai Balkanuose apsigyveno VII a. pradžioje ir čia sukūrė dvi kunigaikštystes - – [[Dalmatija|Dalmatiją]] ir [[Panonija|Panoniją]]. Valdant Trpimirovičių dinastijai apie 850  m. sustiprėjo Dalmatijos kroatų kunigaikštystė, kuri kartu su Panonijos kunigaikštyste 925  m. tapo karalyste, valdoma karaliaus [[Tomislavas|Tomislavo]]. Kroatija priklausė [[Jugoslavija|Jugoslavijos SFR]] , tačiau [[1991]]  m. iškovojo nepriklausomybę. Kroatija yra [[Europos Sąjungos|Europos Sąjungos]] narė. ir šalis kandidatėKandidatė į [[NATO]].
 
2013.07.01 Kroatija įstojo į Europos Sąjungą.
 
== Politinė sistema ==
''Pagrindinis straipsnis: [[Kroatijos politinė sistema]]''
 
Kroatijos parlamentas ({{hr|Sabor}}) - – vienerių rūmų įstatymų leidžiamasis organas, kurį sudaro 160 narių, visuotiniu balsavimu renkamų ketverių metų kadencijai.
 
[[Derybos]] dėl Kroatijos narystės [[ES]] šiuo metu yra baigtos. Kroatijos Stojimo į ES sutartis pasirašyta [[2011]] m. [[gruodis|gruodžio]] mėn. [[9]] d. [[2012]] m. [[sausio]] [[22]] d. Kroatijoje baigėsi [[referendumas]] dėl narystės [[ES]]. Suskaičiavus beveik visus balsus paaiškėjo, kad 66 % rinkėjų pasisakė už Kroatijos narystę [[ES]]. [[2013]] m. [[liepos]] mėn. [[1]] d. – pirmąją Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai dieną - Kroatija tapo 28-ąja ES šalimi nare. Ji tapo antra buvusios [[Jugoslavija|Jugoslavijos]] respublika, tapusi ES nare, po [[Slovėnija|Slovėnijos]].<ref>[http://www.bbc.co.uk/news/world-europe-13725558 Croatia cleared for EU membership in 2013]</ref>
[[Derybos]] dėl Kroatijos narystės [[ES]] šiuo metu yra baigtos. Kroatijos Stojimo į ES sutartis pasirašyta [[2011]] m. [[gruodis|gruodžio]] mėn. [[9]] d. [[2012]] m. [[sausio]] [[22]] d. Kroatijoje baigėsi [[referendumas]] dėl narystės [[ES]]. Suskaičiavus beveik visus balsus paaiškėjo, kad 66% rinkėjų pasisakė už Kroatijos narystę [[ES]]. [[2013]] m. [[liepos]] mėn. [[1]] d. – pirmąją Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai dieną – Kroatija tapo 28-ąja ES šalimi nare. Ji tapo antra buvusios [[Jugoslavija|Jugoslavijos]] respublika, tapusi ES nare, po [[Slovėnija|Slovėnijos]].<ref>[http://www.bbc.co.uk/news/world-europe-13725558 Croatia cleared for EU membership in 2013]</ref>
 
== Administracinis suskirstymas ==
''Pagrindinis straipsnis: [[Kroatijos geografija]]''
[[Vaizdas:Plitvice lakes.JPG|thumb|right|250px|[[Plitvicų nacionalinis parkas|Plitvicos ežerai]]]]
 
=== Klimatas ===
Kroatijoje išskiriamos trys klimatinės zonos: Viduržemio pajūrio, kalnų ir vidutinė žemyninė.
Viduržemio pajūrio, arba subtropinio, klimato zona apima [[Adrijos jūra|Adrijos jūros]] pakrantę ir [[Dinarų salos|Dinarų salyną]]. Šioje teritorijoje vasaros karštos ir sausos, žiemos vėsios ir lietingos. Vidutinė liepos ir rugpjūčio mėnesių oro temperatūra +24 laipsniai Celsijaus. Dienomis paprastai būna 27-30, naktimis 20-22 laipsniai šilumos. Sausio naktimis vidutiniškai būna +5, dienomis +12 laipsnių šilumos.
 
Teritorija pasižymi dideliu [[krituliai|kritulių]] kiekiu. Skirtingai nuo kitų Viduržemio pajūrio klimatą turinčių kraštų, Kroatijos pakrantėje palyja ir vasarą. Tai dažniausiai būna trumpi smarkūs perkūnijų lydimi lietūs, ateinantys slenkant vėsesnio [[oro masė|oro masei]] iš vakarų. Paprastai vasarą lyja apie 15 dienų, kritulių kiekis sudaro apie 100  mm, arba daugiau nei 30  mm per mėnesį. Žiema Kroatijos pakrantėje labai lietinga: lapkritį, gruodį iškrenta virš 100  mm kritulių per mėnesį, dažniausiai tai būna [[lietus]].
 
Pakrantėse vyrauja silpni [[vėjas|vėjai]], vasarą dažni [[brizas|brizai]], žiemą kartais praūžia [[audra|audros]]. Škvaliniai vėjo sustiprėjimai galimi visus metus.
 
[[žemyninisŽemyninis klimatas|Žemyninio klimato]] zonoje yra Kroatijos sostinė [[Zagrebas]] bei aplinkinės vietovės. Vasaros karštos ir drėgnos, dažni liūtiniai lietūs. Vidutinė oro temperatūra liepos mėnesį naktimis +13, dienomis +25 laipsniai. Žiemos šaltos, su dažna [[šlapdriba]] ir [[sniegas|sniegu]], oro temperatūra svyruoja apie 0 laipsnių.
 
Kalnų klimato zonoje vyrauja dideli kritulių kiekiai, stiprios vasaros perkūnijos ir labai sniegingos žiemos.
 
Kroatijos klimatas sudaro palankias sąlygas įvairioms poilsio ir turizmo rūšims: žiemą kalnuose paplitęs [[slidinėjimas]], pavasarį, vasarą ir rudenį [[viduržemio jūra|Viduržemio jūros]] pakrantėse vyrauja [[saulės vonia|saulės vonios]] ir maudynės. [[Adrijos jūra|Adrijos jūros]] vandens temperatūra ties Kroatijos pakrante sausio mėn. būna apie +12 laipsnių, liepą apie +27 laipsnius. Labiausiai vanduo yra buvęs įkaitęs iki +30 laipsnių.
[[Vaizdas:Split, Croatia from Ferry.JPG|thumb|238px|right|[[Splitas|Splito]] panorama]]
 
Pasak 2001  m. surašymo, 89,6 % šalies gyventojų yra [[kroatai]], o didžiausios tautinė mažuma yra [[serbai]] (4,5 %). Likusius 5,9 % sudaro daugiausiai [[bosniai]], [[vengrai]], [[slovėnai]], [[čekai (tauta)|čekai]] ir [[romai]].<ref name=CIA>[https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/hr.html CIA faktų knyga: Kroatija]</ref> 96,1 % gyventojų kalba [[kroatų kalba|kroatiškai]], 1 % - – [[serbų kalba|serbiškai]] ir 2,9 % kitomis kalbomis. 87,8 % Kroatijos gyventojų yra [[Romos katalikai]], 4,4 % - – [[stačiatikybė|stačiatikiai]], 0,4 % - – kiti [[krikščionybė|krikščionys]] ir 5,2 % nepriklauso jokiai konfesijai<ref name=CIA/>. Pasak 2005  m. apklausos, 67 % Kroatijos gyventojų „tiki, kad egzistuoja Dievas“, 25 % „tiki, jog yra kokia nors dvasia arba dvasinė energija“ ir 7 % „netiki jokiais dievais, dvasiomis ar dvasinėmis energijomis“.<ref>{{cite web |url=http://ec.europa.eu/public_opinion/archives/ebs/ebs_225_report_en.pdf |format=PDF|title= (Angliškai) Eurobarometer on Social Values, Science and technology 2005 - 9 puslapis}}</ref>
 
Didžiąją XX amžiaus dalį šalies gyventojų skaičius didėjo. 1931 metais Kroatijoje gyveno apie 2 481 000 žmonių, o 1991  m. metais - – 4 784 265. Bet šiuo metu, nepaisant imigracijos, gyventojų skaičius mažėja ir dabartinė (2009  m.) šalies populiacija yra 4 489 409. Pasak 2009  m. apskaičiavimų, [[vidutinė gyvenimo trukmė]] Kroatijoje yra 75,35 metų<ref name=CIA/> (truputį didesnė nei [[Lietuva|Lietuvos]]). 98,7 % vyresnių nei 15  m. žmonių yra raštingi.<ref name=CIA/>
 
== Kultūra ==
{{vikižodynas}}
Bendros nuorodos:
* [http://www.professores.uff.br/hjbortol/arquivo/2006.1/applets/croatia_en.html Croatia'sCroatia’s location on a 3D globe (Java)]
* [http://www.showcaves.com/english/hr/index.html Speleology @ showcaves.com]
 
15 145
pakeitimai