Černobylio atominė elektrinė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Nuo XX a. septintojo dešimtmečio vidurio Ukrainos šiaurėje buvo ieškoma vieta, tinkama naujai atominei elektrinei statyti. [[1967]] m. [[vasario 2]] d. bendru [[TSKP Centro komitetas|TSKP Centro komiteto]] ir [[TSRS]] Ministrų tarybos nutarimu rekomenduota Ukrainos valstybiniam plano komitetui statyti naują atominę elektrinę dešiniajame Pripetės upės krante, prie [[Janovas (Kijevo sritis)|Janovo]] kaimo. Černobylio atominė elektrinė buvo projektuojama 6000 megavatų galios. [[1970]] m. gruodžio 14 d. TSRS Ministrų taryba patvirtino sprendimą, kad Černobylio atominėje elektrinėje bus įrengiami [[RBMK]] tipo [[Uranas (chemija)|uraniniai]] -[[Grafitas|grafitiniai]] reaktoriai. Tokio tipo reaktoriai jau anksčiau buvo įrengti Leningrado ir Kursko atominėse elektrinėse. Viena svarbiausių priežasčių, nulėmusių šio tipo reaktorių statybas Černobylio AE, buvo siekis greitai sukurti didelės galios elektros gamybos pajėgumus. RBMK tipo rektoriuose branduolinį kurą buvo galima perkrauti nemažinant reaktorių galios ir, tokiu būdu, padidinti jų veiklos efektyvumą. Nuo 1970 m. buvo statomi pirmieji du Černobylio atominės elektrinės 1000 megavatų galios blokai buvo statomi. [[1977]] m. gruodžio 14 d. pradėjo funkcionuoti pirmasis, o [[1979]] m. sausio 10 d. - antraisantrasis reaktorius. [[1980]] m. spalio 21 d. prie Černobylio atominės jėgainės prijungta 750 kV įtampos [[elektros perdavimo linija]]. Iki [[1983]] m. [[gruodžio 30]] d. buvo pastatyti ir paleisti dar du tokie patys blokai. [[1981]] m. buvo pradėtos penktojo ir šeštojo blokų statybos, kurios buvo nutrauktos po [[1986]] m. balandį įvykusios avarijos. Po avarijos dar dar dirbo trys reaktoriai, kurie palaipsniui buvo išjungiami. Paskutinis reaktorius (trečiasis) buvo sustabdytas [[2000]] m. [[gruodžio 15]] d.