Zigmantas Vaza: Skirtumas tarp puslapio versijų

Zigmanto Vazos tėvas Švedijoje buvo nepopuliarus, todėl bijojo, kad po jo mirties, vietoje Zigmanto Vazos, nepaskelbtų karaliumi jo brolio (Zigmanto dėdės) [[Karolis IX|Karolio]] ({{sv|Karl IX}}), Sudermanlandijos (''Södermanland'') kunigaikščio. Todėl jis kalbino Zigmantą Vazą grįžti į Švediją. Po pasimatymo su tėvu [[Talinas|Taline]] (''Revely'') Zigmantas Vaza jau buvo pasiruošęs grįžti ir rengėsi Lietuvos ir Lenkijos sostą atiduoti buvusio savo konkurento, Maksimiliano, broliui Ernestui ({{de|Ernst von Österreich}}). Apie derybas sužinojo jo priešai ir pakėlė triukšmą. Karalius [[1592]] m. patrauktas į seimo teismą visko išsigynė. Tuo metu mirė Zigmanto Vazos tėvas. Nuvykęs į Švediją, Zigmantas Vaza karūnavosi Švedijos karaliumi.

Grįžęs vėl palaikė artimus ryšius su Lenkijoje nemėgstamais [[Habsburgų dinastija|Habsburgais]]. Kai, mirus pirmajai žmonai Onai ([[1598]] m. [[vasario 2]] d.), jis ketino vesti jos seserį, jo politiniai priešai apkaltino jį sulaužius ''pacta conventa''<ref>{{pl|Pacta conventa}} http://portalwiedzy.onet.pl/22957,haslo.html</ref> punktus ir pakėlė maištą.

Be politikos priešų, prie maištininkų prisidėjo ir religiniai priešai – visi protestantai. Maišto vadu buvo Krokuvos vaivada M. Zebžydovskis ({{pl|Mikołaj Zebrzydowski}}). Iš lietuvių prie jo prisidėjo [[Jonušas Radvila I|Jonušas Radvila]] ([[Kristupas Radvila Perkūnas|Kristupo Perkūno]] sūnus).

Karalius buvo kaltinamas absoliutizmo siekimu, – kad be senato žinios vedęs [[Ona Habsburgaitė|Oną Habsburgaitę]] (''Anna of Habsburg''), kad neprijungiąs prie Livonijos švedų valdomos [[Estija|Estijos]], kurią pagal „pacta conventa“ punktus buvo pasižadėjęs prijungti, pagaliau jis buvo kaltinamas, kad pradėjęs karą su dėde, atėmusiu iš jo Švedijos sostą.

Maištas užtruko per 2 metus ([[1606]]–[[1608]]). Lenkijoje virė nuolatinis vidaus karas. Lietuvoje buvo ramiau, tik maištininkas J. Radvila su savo kariuomene nuolat vykdavo į Lenkiją. Tačiau padedant ištikimiems [[Lietuvos lauko etmonas|etmonams]] (lenkui S. Žolkievskiui ({{pl|Stanisław Żółkiewski}}) ir lietuviui [[Jonas Karolis Chodkevičius|Jonui Karoliui Chodkevičiui]]), maištas pagaliau buvo numalšintas. [[1609]] m. seime maištininkams buvo paskelbta amnestija, o karalius, iš savo pusės, turėjo atsisakyti nuo absoliutinio valdymo siekimų. Sukilimas prieš karalių buvo įstatymų numatytas, apie galimybę atsisakyti nuo paklusnumo karaliui, jei jis sulaužytų elekcijos metu duotus pasižadėjimus, sakė vadinamųjų [[Henriko artikulai|Henriko artikulų]]<ref>Seimas Abiejų Tautų Respublikoje (XVI–XVIII a.) ir Henriko artikulai http://www3.lrs.lt/home/w5_viewer/statiniai/seimu_istorija/w5_show-p_r=1004&p_k=1.html</ref>“