George Bernard Shaw: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Vitalis (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 14:
 
== Kūryba ==
Įvedęs reikšmingą naujovę – vadinamąją idėjinę pjesę, apie [[1900]] m. B. Šo reformavo tradicinį anglų [[teatras|teatrą]]. [[Henrikas Ibsenas|Henriko Ibseno]] veikiamas, socialinei dramai suteikė diskusijos formą, – joje polemizavo, demaskuojančia ironija ir paradoksalia minčių seka kritikavo socialines ydas. Sąmojingi jo dialogai atskleidžia skirtingus požiūrius; savąjį B. Šo dėsto tobulai parašytame įžangos žodyje. Ankstyvosiose pjesėse jo socialinių reformų troškimas nukreiptas prieš Viktorijos laikų visuomenę („Pono Sartorijaus įnamiai“, 18631893 m.) bei veidmainišką moralę („Ponios Voren profesija“, 1894 m.). B. Šo manė, kad komedija įgalina veiksmingai kritikuoti, kuriant stipraus charakterio, simpatiškus neigiamus ir teigiamus personažus. Gaivališkos gyvybinės jėgos pergalę geriausiai atskleidžia „Žmogus ir antžmogis“, „Atgal į Metuzalę“ bei „Šventoji Joana“.
 
Patį reikšmingiausią B. Šo sceninį veikalą „Pigmalionas“ (1913 m.) po penkiasdešimties metų (1956 m.) Frederikas Levis pasirinko savo visame pasaulyje žinomo miuziklo ''Mano puikioji ledi'' scenarijumi.