Kietėjimas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Tocekas (aptarimas | indėlis)
S Atšauktas naudotojo 88.222.217.92 (Aptarimas) darytas keitimas 4522040
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Snow_crystallization_in_Akureyri_2005-02-26_19-03-37.jpeg|thumb|250px|right|[[Kristalizacija]] ant krūmo.]]
'''Kietėjimas''', arba '''šalimas''' - – skystosios [[medžiaga|medžiagos]] virsmas kietąja. Skystosios būsenos [[medžiaga]] pradeda kietėti tik atvėsusi iki tam tikros [[Temperatūra|temperatūros]]. Visą kietėjimo [[Laikas|laiką]] temperatūra nekinta. Temperatūra, kurioje medžiaga kietėja, vadinama kietėjimo temperatūra. Kietėjimo temperatūra yra lygi medžiagos lydymosi temperatūrai.
 
== Reiškinys ==
Žinoma, kad kietėdamas kristalinis kūnas išskiria tiek pat [[šiluma|šilumos]], kiek jos suvartoja [[Lydymasis|lydydamasis]]. Medžiagai kietėjant, mažėja ją sudarančių dalelių [[greitis]], vadinasi, ir [[kinetinė energija]]. Traukos jėgų pakanka lėčiau judančioms [[dalelė]]ms išlaikyti vieną prie kitos. Tuo metu išsiskirianti [[energija]] palaiko pastovią kūno temperatūrą. Šilumos kiekis, kuris išsiskiria kietėjant [[medžiaga]]i, apskaičiuojamas pagal formulę:
: <math>\mathbf{Q} = \lambda\cdot\mathbf{m}</math>
 
== Tūrio kitimas ==
Kai medžiaga lydosi ar kietėja, kinta jos [[tūris]]. Daugelio lydomų kūnų tūris didėja, o kietėjančių - – mažėja. Išimtis yra [[vanduo]]. Sušalusio į [[Ledas|ledą]] vandens tūris padidėja apie 10 %. Ledo [[tankis]] mažesnis negu vandens, todėl jo lytys ne skęsta, o plaukia [[upė|upe]]. Dėl šios vandens savybės skilinėja kietos [[Uoliena|uolos]]. Į jų plyšius patekęs [[vanduo]] sušaldamas plečiasi ir ardo uolas.
 
{{Wiktionary}}