19:11, 21 lapkričio 2013 versija taisyti Tocekas (aptarimas \| indėlis) 28 524 keitimai S Atšauktas naudotojo 88.222.217.92 (Aptarimas) darytas keitimas 4522040 ← Prieš tai darytas keitimas		19:20, 21 lapkričio 2013 versija taisyti anuliuoti Hugo.arg (aptarimas \| indėlis) Sąsajos administratoriai 244 165 keitimai S vikifikuota Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: [[Vaizdas:Snow_crystallization_in_Akureyri_2005-02-26_19-03-37.jpeg\|thumb\|250px\|right\|[[Kristalizacija]] ant krūmo.]] '''Kietėjimas''', arba '''šalimas''' - – skystosios [[medžiaga\|medžiagos]] virsmas kietąja. Skystosios būsenos [[medžiaga]] pradeda kietėti tik atvėsusi iki tam tikros [[Temperatūra\|temperatūros]]. Visą kietėjimo [[Laikas\|laiką]] temperatūra nekinta. Temperatūra, kurioje medžiaga kietėja, vadinama kietėjimo temperatūra. Kietėjimo temperatūra yra lygi medžiagos lydymosi temperatūrai. == Reiškinys == Žinoma, kad kietėdamas kristalinis kūnas išskiria tiek pat [[šiluma\|šilumos]], kiek jos suvartoja [[Lydymasis\|lydydamasis]]. Medžiagai kietėjant, mažėja ją sudarančių dalelių [[greitis]], vadinasi, ir [[kinetinė energija]]. Traukos jėgų pakanka lėčiau judančioms [[dalelė]]ms išlaikyti vieną prie kitos. Tuo metu išsiskirianti [[energija]] palaiko pastovią kūno temperatūrą. Šilumos kiekis, kuris išsiskiria kietėjant [[medžiaga]]i, apskaičiuojamas pagal formulę: : <math>\mathbf{Q} = \lambda\cdot\mathbf{m}</math> == Tūrio kitimas == Kai medžiaga lydosi ar kietėja, kinta jos [[tūris]]. Daugelio lydomų kūnų tūris didėja, o kietėjančių - – mažėja. Išimtis yra [[vanduo]]. Sušalusio į [[Ledas\|ledą]] vandens tūris padidėja apie 10 %. Ledo [[tankis]] mažesnis negu vandens, todėl jo lytys ne skęsta, o plaukia [[upė\|upe]]. Dėl šios vandens savybės skilinėja kietos [[Uoliena\|uolos]]. Į jų plyšius patekęs [[vanduo]] sušaldamas plečiasi ir ardo uolas. {{Wiktionary}}

Kietėjimas: Skirtumas tarp puslapio versijų