ATP: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''ATP''' (seniau ''ATF'') Adenozin 5' trifosfatas (C₁₀H₁₆N₅O₁₃P₃)  – vienas pagrindinių [[ląstelė]]s makroenerginių junginių. ATP daugiausiai susidaro [[elektronų pernaša|elektronų pernašos]] metu. Esant neutraliam [[Vandenilio potencialas|pH]] [[Fosforo rūgštis|fosforo rūgšties]] liekanos būna disocijuotos, todėl [[molekulė]] turi neigiamą krūvį. Skylant molekulės makroenerginei jungčiai, susidaro fosforo rūgšties liekana (fosfatas), [[ADP]] ir vandenilio jonas (H⁺):

: <math>\mathrm{\ ATP^{4-} + H_2O = ADP^{3-} + 2H^+ + P_i^{3-}}</math>

ATP molekulės - – universalus visų ląstelių energijos šaltinis. Šių molekulių dvi galinės jungtys nėra tvirtos ir gali lengvai nutrūkti. Atskilus paskutinei fosforo rūgšties liekanai, ATP virsta ADP (adenozindifosfatu), o skylant toliau - – AMP energija, jungtys tarp fosforo rūgšties liekanų vadinamos makroenerginėmis jungtinis ir žymimos banguotu brūkšneliu. Energiją, kuri atsipalaiduoja skylant ATP, ląstelės naudoja įvairiems procesams (angliavandenių ar baltymų sintezei, medžiagų pernašai, raumenų ląstelės - – susitraukimui). Tačiau ATP atsargos ląstelėse nėra didelės. Jų negauname su maistu. Todėl šios molekulės turi būti nuolat sintetinamos ląstelėse. ATP sintezei naudojama energija, kuri išsiskiria skaidantis angliavandeniams, riebalams ir kt.