Sala: Skirtumas tarp puslapio versijų

1 baitas pašalintas ,  prieš 6 metus
(rvv)
Vulkaninės salos susidaro veržiantis [[Vulkanas|vulkanams]]. Geriausias vulkaninių salų pavyzdys yra vidurinė okeaninės salos, kurios nepriklauso jokiam žemynui. Viena vulkaninių salų rūšis yra salų lankai, kure susidaro [[litosferos plokštė|litosferos plokštei]] palendant po kita plokšte, vykstant [[subdukcija]]i. Vykstant panirusios plokštės tirpimui [[mantija|mantijoje]] susidaro [[magma]], kuri, jai išsiveržus [[lava|lavos]] pavidalu, gali suformuoti salų lankus. Vulkaninių salų pavyzdžiai Ramiajame vandenyne: [[Šiaurės Marianai]], [[Aleutų salos]], ir didžioji Tongos dalis.
 
Kitas vulkaninių salų tipas susidaro, kai okeaninis [[riftasrifas]], susidaręs vandenyno dugne pasiekia vandens paviršių. Geriausias šio tipo salos pavyzdys yra [[Islandija]] – didžiausia tokio tipo sala.
 
Paskutinis vulkaninių salų tipas susidaro virš taip vadinamų „[[karštasis taškas|karštųjų taškų]]“. Šiose vietose konvekciniai žemės mantijos srautai pradegina litosferos plokštę ir toje vietoje atsiranda [[ugnikalnis]]. Iš pradžių jis būna povandeninis, o vėliau pasiekęs jūros lygį tampa vulkanine sala. „Karštasis taškas“ paprastai pasilieka vienoje vietoje ilgą laiką, todėl, vykstant tektoninių plokščių judėjimui, palaipsniui virš jo atsiranda naujas, dar nepradegintas, litosferos plotas. Taip palaipsniui atsiranda vis naujos salos sudarydamos salų linijas. Puikiausias šio tipo salų pavyzdys – [[Havajai]].
Anoniminis naudotojas