Kanopa: Skirtumas tarp puslapio versijų
Naujas puslapis: vaizdas:Horse hoof wild bare sagittal.jpg|thumb|Arklio kanopos sandara.<br>Rožiniai – minkštieji audiniai<br>Šviesiai pilki – kaulai<br>Mėlynos – sausgyslės<br>Raudo... |
(Jokio skirtumo)
|
15:50, 19 lapkričio 2013 versija
Kanopa – kanopinių žvėrių piršto galas padengtas storu, tvirtu nagu. Kanopą sudaro kanopos padas ir kietą sienelę aplink piršto galą sudarantis nagas. Įprastai gyvūno svorį laiko abi šios dalys. Kanopos nuolat auga ir nusidėvi vaikštant.
Kanopas turi 2 žinduolių būriai – porakanopiai ir neporakanopiai. Kai kada kanopiniais laikomi ir kupranugariniai, bet iš tiesų jų pirštai minkštesni už kanopas, o nagai ne tokie dideli.
Porakanopiai ant kiekvienos kojos turi 2 kanopas. Dauguma (elniai, šernai) turi dar ir 2 kanopėles, esančias už kanopų, aukščiau ant pėdos. Gyvūnui ramiai einant kietu pagrindu, kanopėlės dažniausiai jo nesiekia, tačiau einant minkštu pagrindu, bėgant ar šokinėjant kanopėlės suteikia papildomą atramą. Dalis porakanopių kanopėlių neturi (žirafos, šakiaragiai).
Neporakanopiai gali turėti vieną kanopą (arkliai), 3 kanopas (raganosiai) arba vieną kanopą ir 2 kanopėles. Tapyrai turi 3 kanopas ant užpakalinių kojų ir 4 ant priekinių.
-
Žirafos kanopa
-
Arklio kanopos
-
Tapyro kanopos - priekinės kairėje, užpakalinės dešinėje
-
Stirnos kanopos
-
Kupranugario pėda