Kanopa: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Vikte (aptarimas | indėlis)
Naujas puslapis: vaizdas:Horse hoof wild bare sagittal.jpg|thumb|Arklio kanopos sandara.<br>Rožiniai – minkštieji audiniai<br>Šviesiai pilki – kaulai<br>Mėlynos – sausgyslės<br>Raudo...
(Jokio skirtumo)

15:50, 19 lapkričio 2013 versija

Kanopakanopinių žvėrių piršto galas padengtas storu, tvirtu nagu. Kanopą sudaro kanopos padas ir kietą sienelę aplink piršto galą sudarantis nagas. Įprastai gyvūno svorį laiko abi šios dalys. Kanopos nuolat auga ir nusidėvi vaikštant.

Arklio kanopos sandara.
Rožiniai – minkštieji audiniai
Šviesiai pilki – kaulai
Mėlynos – sausgyslės
Raudona – derma
Geltona – piršto pagalvėlė
Tamsiai pilka – raginė varlė
Oranžinis – kanopos padas
Ruda – sienelė (nagas)

Kanopas turi 2 žinduolių būriai – porakanopiai ir neporakanopiai. Kai kada kanopiniais laikomi ir kupranugariniai, bet iš tiesų jų pirštai minkštesni už kanopas, o nagai ne tokie dideli.

Porakanopiai ant kiekvienos kojos turi 2 kanopas. Dauguma (elniai, šernai) turi dar ir 2 kanopėles, esančias už kanopų, aukščiau ant pėdos. Gyvūnui ramiai einant kietu pagrindu, kanopėlės dažniausiai jo nesiekia, tačiau einant minkštu pagrindu, bėgant ar šokinėjant kanopėlės suteikia papildomą atramą. Dalis porakanopių kanopėlių neturi (žirafos, šakiaragiai).

Neporakanopiai gali turėti vieną kanopą (arkliai), 3 kanopas (raganosiai) arba vieną kanopą ir 2 kanopėles. Tapyrai turi 3 kanopas ant užpakalinių kojų ir 4 ant priekinių.