Lėktuvas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
→Istorija: citation added |
|||
Eilutė 34:
[[1912]] m. [[spalio 16]] d. įvykdyta pirmoji karinė operacija lėktuvu, Bulgarijos karinių oro pajėgų lėktuvas apmėtė bombomis tuo metu [[Osmanų_imperija|Osmanų imperijos]] miestą [[Edirnė|Edirnę]]. Taip lėktuvai pradėti tobulinti karo reikalams. Tačiau didžiausio dėmesio sulaukė [[Pirmasis_pasaulinis_karas|Pirmojo pasaulinio karo metu]], tuo metu ši transporto priemonė pradėta naudoti ir aktyviems kariniams veiksmams, bombardavimai nebevyko tiesiog mėtant granatas, pradėtos kurti [[Aviacinė_bomba|aviacinės bombos]]. [[1915]] m. [[liepos 1]] d. Vokietijos imperijos oro pajėgų (Luftstreitkräfte) leitenantas Kurt Wintgens laimėjo pirmąjį oro mūšį, Fokker M.5K/MG lėktuvas buvo apginkluotas Parabellum MG14 ginklu.
[[1919]] m. birželį įvyko pirmasis skrydis be sustojimo per [[Atlanto vandenynas|Atlanto vandenyną]]. Jį atliko britų lakūnai John Alcock ir Arthur Whitten Brown. Modifikuotu Vickers Vimy dvimotoriu lėktuvu, birželio 14 d. iš [[Niufaundlandas|Niufaundlando]] salos pakilo skristi per Atlantą, po nepilnos paros nusileido Clifden’e, [[Airija|Airijoje]]. Nusileidimo metu lėktuvas sudužo.
[[1944]] m. atsiranda [[Messerschmitt]] Me 163 Komet, sukonstruotas vokiečių, vyriausias kūrėjas Alexander Lippisch, tai pirmasis skraidantis reaktyvinis lėktuvas. Iškart jis dalyvavo oro mūšiuose, pasirodymai gana kuklūs (16 pergalių, 10 pralaimėjimų). Iki karo pabaigos naciai pagamino virš 300 įvairių modifikacijų šių lėktuvų.
[[1947]] m. spalio mėnesį [[Jungtinės Amerikos Valstijos|JAV]] išbando Bell X-1 reaktyvinį naikintuvą, pilotas Chuck Yeager pirmasis viršija [[Garso_greitis|garso greitį]] (1,236 km/h), iš viso šis reaktyvinis [[naikintuvas]] išvystė 1,541 km/h greitį.
[[1952]] m. pradeda skraidyti Comet 1, sukonstruotas britų firmos [[De_Havilland_Comet|de Havilland Comet]], pirmasis reaktyvinis keleivinis lėktuvas. Juo galėjo skristi 36–48 keleiviai, priklausomai nuo konfigūracijos. Tačiau lėktuvai dužo, iki [[1954]] m. Romos skrydžio tragedijos, nepavykdavo aptikti pakankamai sveiko lėktuvo nuolaužų, norint išaiškinti kas atsitiko. Radus paaiškėjo ydinga orlaivio konstrukcija, kuri nuvargindavo metalą, jis plyšdavo ir dėl to salonas išsihermetizuodavo, žmonės netekdavo sąmonės, o lėktuvas likdavo nevaldomas bei suduždavo.
| |||