Zigmantas Vaza: Skirtumas tarp puslapio versijų

 

=== Karas su [[Maskva]] ===

Dvejus metus karaliaus kariuomenė išstovėjo apgulusi [[Smolenskas|Smolenską]] ir [[1611]] m. jį vis dėlto paėmė. Tuo tarpu lenkų etmono S. Zolkievskio ([[Lenkų kalba|lenk]].: ''Stanisław Żółkiewski'') sumuštą carą [[Vasilijus Šuiskis|V. Šuiskį]] ([[rusų kalba|rus.]]: Василий Иванович Шуйский) Maskvos bajorai pašalino nuo sosto ir caru pažadėjo išrinkti Zigmanto Vazos sūnų [[Vladislovas Vaza|Vladislovą]]. Lenkų ir lietuvių kariuomenės būriai užėmė Maskvą ir ėmė valdyti karalaičio Vladislovo vardu nuo [[1610]]–[[1613]] m. Bet karalius Zigmantas Vaza nesutiko savo sūnaus leisti į Maskvą, nes jis užsigeidė pats būti Maskvos caru. Maskvai jo pretenzijos buvo labai nemalonios, nes jis buvo žinomas kaip labai netolerantiškas katalikas. Deryboms ilgai užtrukus, palaidų kariuomenės būrių alinamas kraštas sukilo. Nebeišgelbėjo nė karaliaus atsiųstas [[Jonas Karolis Chodkevičius|J. K. Chodkevičius]]. O kai jos gelbėti išsiruošė pats karalius Zigmantas Vaza su didesnėmis jėgomis, jau buvo per vėlų. Įgula buvo priversta iš bado pasiduoti. Caru buvo išrinktas [[Filaretas Maskvos metropolitas|metropolito Filareto]], Fiodoro Romanovo sūnus [[Michailas Romanovas|Michailas]] ([[rusų kalba|rus.]]: ''Михаил Фёдорович Романов'') ([[1613]] m.). Su juo prasidėjo naujoji Maskvos, o vėliau „''visos Rusijos''" carų dinastija, kuri išgyvavo iki [[1917]] m. revoliucijos (iš tikrųjų [[Romanovų dinastija|Romanovų]] vyriškoji linija išmirė jau XVIII a., tačiau carai tebesivadino Romanovais iki pat galo).