Raudonės pilis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Liutaurasu (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Liutaurasu (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 5:
| Įkurtas = XVI a. pab.
| Stilius = [[Renesansas]]/[[Neogotika]]
| Giminės = [[Krišpinas Kiršenšteinas]]</br>[[Jeronimas Krišpinas-Kiršenšteinas]]</br>[[Olendskiai]]</br>[[Platonas Zubovas]]</br>Sofija von Pirch-Kaisarova]]</br>Sofija Waxell</br>[[de Faria e Castro]]
| Parkas = '''Raudonės parkas'''
| Dabar = Restauruota. Pritaikyta mokyklai.
Eilutė 27:
[[Dmitrijus Zubovas|Dmitrijaus Zubovo]] duktė [[Sofija von Pirch-Kaisarova]] [[1854]]–[[1877]] m. vėl pagal [[Cezaris Anikinis|L. C. Anikinio]] projektą perstatė pilį, kuri įgavo [[neogotika|neogotikos]] bruožų ir dabartinę išvaizdą.
 
[[1877]] m. pilį jau valdė Kaisarovos dukra [[Sofija Waxell]], o veliau ir anūkė, taip pat Sofija, ištekėjusi už portugalo [[José Carlosas de Faria e Castro|José Carloso de Faria e Castro]].

[[1903]] m. atliktas kapitalinis pilies remontas, tačiau per [[Pirmasis pasaulinis karas|I pasauliniopasaulinį karą]] smarkiai nuniokota ir išgrobta. Po karo [[de Faria e Castro]] giminė nuskurdo ir pilis [[1934]] m. buvo parduota iš varžytynių – ją įsigijo LR švietimo ministerija, vėliau perduota Lietuvos bankui.
 
[[1944]] m. [[rugpjūčio 6]] d. vokiečiai susprogdino pietinį didįjį bokštą (34,5 m aukščio), kuris virsdamas sugriovė dalį pietinio korpuso.
eilutė 42 ⟶ 44:
Greta pilies yra Raudonės parkas (26,8 ha; pradėtas kurti XVI a. pabaigoje), [[vandens malūnas]], gamtos paminklas – [[Gediminas|Gedimino]] ąžuolas. Dabar čia driekiasi dvi [[mažalapė liepa|mažalapių liepų]] ir [[paprastoji eglė|paprastųjų eglių]] alėjos. Auga apie 200 metų [[kaštonas]], kurio skersmuo siekia 1,3–1,4 metro. Parke taip pat stovi paminklas [[Raudonoji Armija|Raudonajai Armijai]].
 
Parkas imtas veisti [[XVI a.]] pabaigoje, vėliau buvo plečiamas, pertvarkomas, sodinamas. Jį įkūrė K. Kiršenšteinas. P. Zubovui valdant iškastas tvenkinys, įrengtos apžvalgos aišktelės. S. Kaisarova įrengė naują takų sistemą, pasodino egzotiškų medžių ([[riešutmedis]], [[europinis maumedis]], [[baltažiedis vilkmedis]] ir kt.). Po karo dalis želdinių iškirsta mokyklai kūrenti.
 
Dominuoja vietiniai medžiai ([[paprastasis klevas]], [[mažalapė liepa]], [[paprastasis uosis]], [[karpotasis beržas]], [[plaukuotasis beržas]], [[paprastasis ąžuolas]], [[šermukšnis]], [[eglė]], [[ieva]], [[drebulė]], [[blindė]] ir kiti). Gedimino ąžuolas yra seniausias parko ąžuolas. Pasakojama, kad vykdamas į [[Veliuona|Veliuoną]] paskutinį kartą čia puotavo Ldk [[Gediminas]]. Įrengta Šaulių aikštė (tarpukario joje rinkdavosi šauliai), yra Draugystės, Meilės kalnai, skroblų alėja veda link Beždžionkalnio (pasakojama, kad vienas pilies savininkas turėjo beždžionę, kuria labai mylėjo, o po jos mirties palaidojo ir kapo vietoje supylė kalnelį).