Infliacija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
rv |
||
Eilutė 1:
{{Šaltiniai}}
▲Kainų infliacija vadinamas bendrojo kainų lygio kilimas, dėl kurio krinta [[piniginis vienetas|piniginio vieneto]] perkamoji galia. Ji paprastai matuojama [[CPI|vartojimo prekių ir paslaugų kainų indekso]] padidėjimu per metus.
[[Vaizdas:Inflation rate world.PNG|thumb|400px|Pasaulinis infliacijos lygis]]
== Apibrėžimas ==
Vienos, kelių prekių ar jų grupės [[kaina|kainų]] išaugimas, kai tuo pačiu metu sumažėja lygiai tokio paties dydžio grupės prekių kainos nesukelia infliacijos. Gamybos technologijos pažanga bei paklausos svyravimai sudaro sąlygas atskirų prekių kainoms tiek kilti, tiek kristi. Infliacija yra tuo atveju, kai kyla ''bendras kainų lygis''.
eilutė 18 ⟶ 12:
Visuomenė labai jautriai reaguoja į prekių kainų kilimą, todėl čia neišvengiama subjektyvių vertinimų. Kainų kilimas reiškia pinigų [[Perkamoji galia|perkamosios galios]] mažėjimą, tai yra realiojo [[darbo užmokestis|darbo užmokesčio]] kritimą. Kita vertus, infliacijos sąlygomis darbo užmokestis visada auga. Dažnas algos gavėjas linkęs manyti, kad atlyginimas didėja dėl jo ir bendradarbių vis geresnio ir našesnio darbo, o kainų lygio augimas „neteisėtai“ atima iš jo dalį ar net visą uždarbio prieaugį. Dėl tokio kainų ir algų sąsajos ignoravimo, matyt, dauguma [[pilietis|piliečių]] pasijustų nejaukiai, jei, tarkime, kainos ir atlyginimai staiga padidėtų dvigubai.
==
Sulyginamas kiekvienos [[prekė]]s ar [[paslauga|paslaugos]] kainos pokytis ir nustatoma, kokią dalį ta prekė ar paslauga sudaro vartojime. Prekių ar paslaugų, kurios sudaro didesnę dalį gyventojų išlaidų kainų pokytis sudaro didesnę įtaką infliacijai ir atvirkščiai.
eilutė 74 ⟶ 68:
== Infliacijos priežastys ==
Infliacijos priežastys:
* netikėtas kainų augimas, kuris mažina vartojimą
* vartojimo augimas, kuris kelia kainas
| |||