Šelfas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Šelfas yra nuo kranto iki 200 m gylio [[Izobata|izobatos]]. Šelfas apima 7,5 % Pasaulinio vandenyno dugno. Už jo dugnas staiga gilėja, sudarydamas kontinentinį šlaitą, apimantį apie 8,5 % [[Jūra|jūros]] dugno. Vietomis jis išraižytas povandeninių kanjonų. Lėkštėjančio šlaito papėdėje prasideda [[Abisalė|abisalinės]] dubumos. Jų gylis – 4000 m, jose yra nemažai povandeninių kalnagūbrių ir kalvagūbrių.

 

Šelfas susidarė, pakilus vandenyno lygiui (dėl [[Pleistocenas|pleistoceno]] [[Ledynas|ledynų]] tirpimo) ir apsėmus žemynų pakraščius, be to, grimztant kai kuriose vietose žemynų pakraščiams. Šelfas prasideda ten, kur baigiasi sausuma. Jo yra įvairių tipų. [[Europa|Europos]] ir [[Šiaurės Amerika|Šiaurės Amerikos]] pakrančių šelfo reljefas švelnesnis, neretai su smėlio gūbriais ir sėkliais. Poliarinėse platumose dreifuojantys ledai šelfą nulygina, o tropikų jūrose jį gali juosti [[Koralas|koralų]] barjerai, pavyzdžiui, [[Didysis Barjerinis rifas]] prie [[Australija|Rytų Australijos]]; toks barjeras atitveria nuo jūros [[Lagūna|lagūną]].