Franz Kafka: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 74:
== Kūryba ==
Kūrybą F. Kafka laikė fantazijos, pasąmonės, sapno, vizijos – subjektyviausių ir paslaptingiausių menininko gelmių – išraiška. Tačiau jis sugebėjo atskleisti savo kūryboje esmines laikmečio tendencijas, apibendrinti XX a. žmogaus patirtį ir prasiskverbti iki universalių egzistencijos tiesų.
Nusakyti F. Kafkos kūrybos metodą nelengva. Jis buvo ekspresionistų amžininkas. Karo išvakarėse susiformavęs ekspresionizmo menas – skausmingas, egzaltuotas kūrėjo sielos šauksmas – išreiškė tragišką jaunosios kartos jauseną, pasaulio susvetimėjimą ir deformaciją. Ekspresionistai dažnai vaizdavo patologiškas būsenas, pasąmonės reiškinius, žiaurius instinktus. Dvasinė ir estetinė ekspresionistų pozicija iš dalies gimininga F. Kafkai, tačiau patosas, retorika, egzaltacija jam, „fanatiškam analitikui“, svetimi. Be to, ekspresionistai tikėjo „geru žmogumi“, kūrė visuotinės žmonių brolybės viziją, o F. Kafkos vaizduojamas pasaulis neturi ateities. Jo kūryboje galima įžvelgti ryšių ir su romantizmu, ir su realizmu bei natūralizmu, nors, naudodamas šių srovių poetiką, jis siekė visai kitų tikslų.
| |||