Bankrotas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Legobot (aptarimas | indėlis)
S Perkeliamos 53 tarpkalbinės nuorodos, dabar pasiekiamos Wikidata puslapyje d:q152074.
Tocekas (aptarimas | indėlis)
Eilutė 1:
'''Bankrotas''' - – negalėjimas išsimokėti [[skola|skolų]], sužlugimas. Daugelyje pasaulio šalių bankrutuoti gali ne tik [[juridinis asmuo|juridiniai]], bet ir [[fizinis asmuo|fiziniai asmenys]]. [[įmonės bankrotas|Įmonės]] ar [[fizinio asmens bankrotas|fizinio asmens bankroto]] atveju, tai yra padėtis, kai skolos viršija turimą [[turtas|turtą]], o skolų grąžinti jau nėra galimybių (papildomai pasiskolinant, [[užstatas|užstatant]] turtą ar dar kaip nors kitaip). O prieš [[valstybė|valstybę]] nėra nei galimo teisinio proceso, nei precedento, todėl neįmanoma jokiai valstybei paskelbti teisėto bankroto, ar jo bylos iškėlimo.
 
== Ištakos ==
Žodis bankrotas kilo iš senovės lotynų žodžių „bancus“ (suolas ar stalas), ir „ruptus“ (sulaužytas). Šis „Bankas"  – tai suolas, kurį pirmieji [[bankas|bankininkai]] turėjo viešose vietose, turguose, mugėse ir pan., ir ant kurio jie mokėjo [[pinigai|pinigus]], išrašinėjo [[vekselis|vekselius]] ir t. t. Bankininkui žlugus, jis sulaužydavo savo suolą, taip visiems parodydamas, kad asmuo, kuriam priklausė suolas, nebegali tęsti savo veiklos. Kadangi ši praktika ypač dažnai buvo taikoma [[italija|Italijoje]], sakoma, kad terminas „bankrotas“ yra kilęs iš italų „banco rotto“, t. y. sulaužytas suolas.
 
[[senovės Graikija|Senovės Graikijoje]] bankrotas neegzistavo. Jeigu skolininkas negalėdavo susimokėti savo skolų, jis, jo žmona ir vaikai tapdavo „skolos vergais" ir turėdavo atsilyginti kreditoriui savo fiziniu darbu. Daugelyje senovės Graikijos miestų-valstybių „skolos vergovė“ būdavo ribojama iki penkerių metų laikotarpio. Be to, tokiems [[vergovė|vergams]], skirtingai nei įprastiems, buvo garantuotas gyvybės ir galūnių išsaugojimas.
Eilutė 12:
== 10 Pagrindinių bankroto priežasčių ==
 
* klientas nevykdo finansinių įsipareigojimų;
* perteklius sandėlyje;
* nepakankamas finansavimas;
* pagrindinio vadovo mirtis arba liga;
* nėra vadybinės apskaitos;
* apgaulė;
* veiklos perdavimas;
* decentralizavimas;
* prekių apyvartos sumažėjimas ryšium su ekonomikos recesija;
* prastas valdymas.
 
== Nuorodos ==