Atmosferos drėgmė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 3:
Atmosferos drėgmė (vandens garai , krituliai) perneša energijos perteklių horizontaliai iš [[tropinis|tropinių]] sričių į poliarines [[platuma|platumas]] arba vertikaliai į aukštesnius atmosferos sluoksnius. Nuo vandens garų kiekio atmosferoje prikauso debesodaros procesai, vadinasi ir [[krituliai|kritulių]] susidarymas. Be to vandens garai turi įtakos atmosferos ir žemės paviršiaus [[radiacija|radiacijos]] balansui. Vandens garai sugeria ilgabangę radiaciją, kurią spinduliuoja žemės paviršius, ir dėl to patys tampa radiacijos šaltiniu. Dalis vandens garų spinduliuojamos radiacijos pasiekia žemės paviršių. Todėl naktį žemės paviršius ir atmosferos paribio sluoksnis mažiau atvėsta.{{šaltinis|{{Cite book | first=A. | last=Bukantis | authorlink=Arūnas Bukantis | title=Lietuvos klimatas | year=1994 | publisher=Vilniaus universiteto leidykla | location=Vilnius}}}}
== Pasaulio vandens išteklių pasiskirstymas Pasiskirstymas ==
Kai kuriais apskaičiavimais, 97,2% pasaulio vandens išteklių yra [[vandenynas|vandenynuose]] ir [[jūra|jūrose]]. Toks vanduo yra [[druskingumas|druskingas]], todėl daugumai sausumos augalų ir gyvūnų netinkamas. Tik labai turtingos, pavyzdžiui, Persijos įlankos, šalys stato vandens gėlinimo stotis ir vartoja jose išgėlintą jūros vandenį.
Apie 2,1% [[hidrosfera|hidrosferos]] vandens susikaupę [[ledynas|ledynuose]] ir sniegynuose. Gėlo vandens tėra 0,7%: 0,1% ežeruose ir upėse, 0,6% po žeme (dirvožemyje ir grunte), 0,001% atmosferoje.
[[Vaizdas:HIdrologinis arba vandens apytakos ciklas.jpg|thumb|Hidrologinis arba vandens apytakos ciklas]]
Vienu metu atmosferoje būna vidutiniškai tik tiek drėgmės, kad iškritusi ji padengtų Žemės paviršių vos 2,5 cm storio sluoksneliu (maždaug 10 dienų kritulių norma). Tačiau tarp vandenynų tiek atmosferos ir sausumos visą laiką vyksta vandens apytaka
| |||