Mišrieji ir plačialapiai miškai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Bukas – drėgmę ir šilumą mėgstantis medis, todėl auga ten, kur iškrinta pakankamai [[krituliai|kritulių]], t. y. jūrinio (arba tarpinio) klimato srityse (Europos rytuose bukai neauga). Bukai auga tankiai, todėl jų [[giria|girios]] yra gana tamsios. Ąžuolas, atvirkščiai, labiau pakantus šalčiams, todėl paplitęs rytinėje Europos dalyje. Ąžuolai mėgsta šviesą, todėl ąžuolynai kiek retesni, šviesesni. Bukų ir ąžuolų [[mediena]] labai patvari, todėl nuo seno naudojama įvairiems dirbiniams gaminti.
 
Plačialapių miškų pomiškyje daug krūmų: [[lazdynas|lazdynų]], [[gudobelė|gudobelių]] ir kt. Vešli [[žolinė augalija]].
 
Plačialapiai Europos miškai labai paveikti žmogaus ūkinės veiklos. [[Dirvožemis|Dirvožemiai]] čia derlingi, todėl nuo seno žmonės kirto šiuos miškus, o jų vietoje, suarę [[dirva]]s, vertėsi [[žemės ūkis|žemės ūkiu]]. Dėl to plačialapių miškų plotai Europoje labai sumažėjo, o kai kur jų neliko visai. Dabar daugelis iškirstų miškų atsodinami (dažniausiai [[pušis|pušimis]]).
Anoniminis naudotojas