Mišrieji ir plačialapiai miškai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 12:
Ši [[geografinė zona]] užima didžiausius plotus Europoje. Vakarų ir Vidurio Europoje jie driekiasi plačia juosta, tačiau tolstant į [[žemynas|žemyno]] gilumą ir keičiantis [[klimatas|klimatui]] ji siaurėja. Plačialapiams miškams būdingi [[klevai]], [[liepa|liepos]], [[kaštonas|kaštonai]] ir kiti medžiai. Labiausiai paplitę ąžuolai, [[skroblas|skroblai]] ir [[bukas|bukai]].
 
Bukas – drėgmę ir šilumą mėgstantis medis, todėl auga ten, kur iškrinta pakankamai [[krituliai|kritulių]], t. y. jūrinio (arba tarpinio) klimato srityse (Europos rytuose bukai neauga). Bukai auga tankiai, todėl jų [[giria|girios]] yra gana tamsios. Ąžuolas, atvirkščiai, labiau pakantus [[šalčiai|šalčiams]], todėl paplitęs rytinėje Europos dalyje. Ąžuolai mėgsta šviesą, todėl ąžuolynai kiek retesni, šviesesni. Bukų ir ąžuolų [[mediena]] labai patvari, todėl nuo seno naudojama įvairiems dirbiniams gaminti.
 
Plačialapių miškų pomiškyje daug krūmų: [[lazdynas|lazdynų]], [[gudobelė|gudobelių]] ir kt. Vešli [[žolinė augalija]].