Balista: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 40:
<blockquote>
„''Įprastai kiekviena centūrija turėjo savo „karabolistą“ (balistą, pastatyta ant vežimo), prie kurios priskiria [[mulas|mulus]] ir po vieną žmogų iš kiekvienos palapinės, t. y. 11 žmonių, jos aptarnavimui ir taikymui. Kuo šios balistos didesnės, tuo toliau ir stipriau jos mėto strėles. Jos ne tik saugo stovyklas, bet ir lauke jos statomos sunkiųjų pėstininkų užnugaryje. Jų jėgos negali atlaikyti nei priešo raitelis, aprengtas šarvais, nei pėstininkas,
</blockquote>
Mėtyti akmenims IV a. legiono ginkluotėje buvo naudojami [[onagras (ginklas)|onagrai]]. Karabolistos ir onagrai sudarė romėnų lauko artileriją. Miestų
Romos balistų veiksmus šturmuojant [[žydai|žydų]] miestą vaizdingai aprašo I a. istorikas, įvykių stebėtojas [[Josifas Flavijus]] "Judėjos karo" kronikose:
<blockquote>
„''Tada Vespasianas liepė ratu sustatyti svaidomąsias mašinas, kurių kariuomenė turėjo 160 vienetų ir šaudė
„''Iš tikro balistos žudė iš karto visus, akmenų sunkumas nuplėšdavo medinius priestatus nuo sienų, sudaužydavo sienų kampus… Apie karinių mašinų stiprumą galima spęsti pagal kai kuriuos atvejus įvykusius tą naktį. Vienam iš Josifo žmonių stovėjusiu ant sienos akmuo nuplėšė galvą, bet to kaukolė buvo nunešta tris stadijas nuo kūno. Auštant nėščia moteris tik ką išėjusi iš savo namų buvo paliesta akmens, kuris išplėšė iš gimdos jos vaiką ir nunešė puse stadijos (apie 90 metrų). Tokia buvo balistų jėga.''“ (3.7.23)
</blockquote>
|