09:47, 30 spalio 2013 versija taisyti 88.222.26.61 (aptarimas) →‎Nuorodos ← Prieš tai darytas keitimas		11:45, 30 spalio 2013 versija taisyti anuliuoti Ta-Ntalas (aptarimas \| indėlis) 8 792 keitimai Atšauktas naudotojo 88.222.26.61 (Aptarimas) darytas keitimas 4513174 Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: '''Aforizmas''' ([[Graikų kalba\|gr.]] ''αφορίζειν'' 'apibūdinti') – trumpas, įtaigus posakis, kuriuo vienu ar keliais teziškais sakiniais netikėtai ir taikliai išreiškiama konkreti mintis, pateikiama originali [[idėja]] ar [[nuomonė]]. Gali būti išplėstas iki keliolikos [[sakinys\|sakinių]]. Būdingas subjektyvumas skiria jį nuo giminingų mažųjų formų – [[patarlė]]s, [[sentencija\|sentencijos]], [[maksima\|maksimos]]. == Pavyzdžiai == * ''Mąstau, vadinasi, esu. [[Dekartas\|René Dekartas]] * ''Kai kurie povai slepia savo uodegą – ir vadina tai išdidumu. * ''„Aš tai padariau“,- sako mano atmintis. „Aš negalėjau to padaryti“,- sako mano nepalenkiamas išdidumas. Galų gale atmintis pasiduoda. * ''Prarasto laiko niekada nebeatgausi. * ''Visų didžiausias dalykas visų mažiausiame – tai sveikas protas žmogaus kūne. [[Pitakas]] * ''Ginklams žvangant įstatymai tyli. [[Ciceronas]] * ''Gobšumas – amžina vergystė. [[Ali]] * ''Būtum tylėjęs, būtum likęs filosofu. * ''Pažinimas nebūtų toks patrauklus, jeigu jo siekiant netektų patirti daug gėdos. * ''Žolė – Dievo dovana, ir ne žmogui, bet gyvulėliui. [[Vincas Krėvė]] * ''Geriausias linkėjimas žmogui yra linkėjimas būti žmogumi. [[Volteras]] * ''Blogų poelgių reikia vengti dėl neapykantos jiems, o ne iš baimės. [[Publilijus Siras]] * ''Suvokti pareigą ir jos nevykdyti – tai bailumas. [[Konfucijus]] * ''Būti ištikimam nelaimėje – didis dalykas. [[Demokritas]] * ''Žmonių poelgiai nėra pastovūs, nei nekintami. Ištikimasis tampa išdaviku, o teisuolis – apgaviku. O tuos pokyčius lemia aplinkybės. [[Vang Čungas]] Aforizmo sąvoką pirmą kartą panaudojo [[Hipokratas]]. Eilutė 23: == Aforizmai lietuvių literatūroje == Jau [[Jonas Bretkūnas\|Jono Bretkūno]] kūrinyje „Postilė“, [[Konstantinas Sirvydas\|Konstantino Sirvydo]] žodyne, [[Adomas Fridrikas Šimelpenigis\|Adomo Fridriko Šimelpenigio jaunesniojo]] redaguotoje [[1755]] m. „Biblijos“ prakalboje yra randama aforizmų pėdsakų. Savarankiškais kūriniais aforizmai buvo pradėti vartoti [[XIX a.]] pradžioje. Apie [[1813]] m. buvo sudarytas anoniminis rankraštis „Prižodei, arba Trumpas o tikras pamokslas dėl apsiėjimo ant svieto pagal reikalų dvasiškų ir svietiškų“. Šiame rankraštyje tarp liaudies patarlių ir priežodžių yra pateikiama ir aforizmų. Nuo [[XIX a.]] vidurio aforizmai buvo pradėti spausdinti kalendoriuose, periodinėje spaudoje. Juos spausdino [[Laurynas Ivinskis]], [[Serafinas Laurynas Kušeliauskas]] ir kiti. Pirmieji aforizmai lietuvių literatūroje buvo anoniminiai. Pirmasis literatūrinis aforizmų rinkinys buvo išleista [[1900]] m. „Epikteto aforizmams“, parengė [[Petras Vileišis]]. Kiti lietuviškų aforizmų rinkiniai: Eilutė 48: {{wikiquote}} * {{LLE\|Aforizmas\|Laima Arnatkevičiūtė}} * [http://www.aforizmai.lt Aforizmai.lt] [[Kategorija:Filosofiniai terminai]]

Aforizmas: Skirtumas tarp puslapio versijų