Muzikinių garsų aukščio santykių sistemos, atsiradusios keičiant natūraliai susiklosčiusių dermių struktūrą (pavyzdžiui, natūraliosios dermės, mažoras, minoras) arba pagal kompozitoriaus konstruktyvinę idėją.
Dirbtinės dermės gali būti '''išvestinės''', su savarankiškai traktuojamais alteruotais garsais (pavyzdžiui, B.Bartóko minoras su paaukštintais IV ir VI laipsniu; S. Prokofjevo mažoras su paaukštintais II ir IV laipsniu). Gali būti '''sudėtinės'''(polidiatoninės) dermės, sudarytos iš skirtingų dermių elementų (pavyzdžiui, lydinė-miksolydinėdermė).
Dažnai pasitaiko dirbtinių dermių, kurių garsaeilis sudarytas suskaidžius chromatinį garsaeilį ir pasirinktą
intervalinį modelį kelis kartus pakartojus vis kitame aukštyje. Labiausiai paplitusi tokių dirbtinių dermių rūšis yra '''simetrinės''' dermės (šis terminas vartojamas ir kaip dirbtinių dermių sinonimas).
Šių dermių garsaeiliai sudaryti chromatinį oktavos garsaeilį padalijus į 6, 4, 3 arba 2 lygias vienodos struktūros dalis, pasikartojančias tais pačiais d.2, m.3, d.3 arba tritonio intervalais.
