Ibisa: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 1:
SOSTINĖ
Ibisa (Eivissa).
TERITORIJA
Šalies plotas - 504 782 km². Ibisa (isp. Ibiza, katalonų kalba. Eivissa) - sala Viduržemio jūroje, Ispanijai priklausančio Balearų salyno pietvakariuose, 80 km nuo žemyno. Ibisa ir šalia jos esanti miniatiūrinė sala Formentera yra vadinamos Pitusų salomis (Pitiusia), kas, išvertus iš graikų kalbos, reiškia „pušų salos“. Ibisa - trečia pagal dydį sala Balearų archipelage. Ji vadinama ir Baltąja sala (Isla Blanca): dėl balto smėlio paplūdimių, kurių priskaičiuojama virš šešiasdešimties. Ibisos sala – tai vaizdingos rausvojo smiltainio Es Amunts uolos, kurių viršūnes puošia pušaičių ir migdolmedžių giraitės. Ibisos gamtos įvairovė ir kultūra - UNESCO paveldo sąraše. Aukščiausias salos taškas - Sa Talaia (476 m), esantis netoli San Jose gyvenvietės. Es Vedra - milžiniška uola, pripažinta viena didžiausių magnetinių vietų visame pasaulyje.
MIESTAI/ GYVENTOJAI
Saloje yra apie 114 tūkstančių vietinių gyventojų. Dauguma jų yra ispanai (80%), likusi dalis - atvykėliai iš Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Olandijos. Vasaros metu saloje apsilanko virš milijono poilsiautojų.
RELIGIJA
Dauguma salos gyventojų išpažįsta katalikų tikėjimą.
KALBOS
Valstybinės kalbos - ispanų ir katalonų (ispanų kalbos dialektas, oficialiai pripažįstamas atskira kalba).
PINIGINIS VIENETAS
Ibisoje, kaip ir visoje Ispanijoje, nacionalinė valiuta - euras.
ISTORINIAI FAKTAI
Ibisos istorija spalvinga kaip ir visos Ispanijos. Ištakos siekia 1600 pr. m. e., o vardas pirmą kartą paminėtas 654 metais pr. m. e., kuomet finikiečiai saloje įkūrė pirmąjį miestą-sostinę Ibosim. Saloje pėdsakus paliko graikai, romėnai, bizantiečiai, barbarai, arabai. Svarbi salai istorinė data - 1235 m. rugpjūčio 5 - 8 dienos, kai Ibisą iš arabų gniaužtų išvadavo kataloniečiai ir prijungė prie Katalonijos karalystės. 1983 metais Balearų salynui buvo suteikta autonomija.
KLIMATAS
Dėka sauso oro nuo Afrikos pusės ir saloje vyraujančio Viduržemio jūros klimato, Ibisoje vasaros būna sausos ir šiltos, o žiemos - nešaltos ir pakankamai saulėtos. Vasaros periodas prasideda gegužę ir baigiasi rugsėjo pabaigoje. Karščiausia saloje būna rugpjūčio - rugsėjo mėnesiais, kai termometro stulpelis perkopia 30 laipsnių skalę, o vanduo įšyla iki 27 laipsnių.
KULINARINĖS TRADICIJOS
Balearų salyne vyrauja Viduržemio šalių virtuvė, kurioje daug įvairių mėsos, žuvies bei jūros gėrybių patiekalų, gausu prieskoninių žolelių ir daržovių. Burida de ratjada - kepta žuvis su traškia migdolų plutele, vienas iš tradicinių Ibisos salos patiekalų. Arroz de Matanzas - ryžių, kiaulienos ir dešrelių troškinys, pagardintas šviežiais pomidorais, svogūnais ir lauro lapais. Sobrasada - tai specialiu būdu spausta vytinta dešra, kuriai pikantiško skonio suteikia paprika. Omarai, aštuonkojai ir krevetės dažniausiai patiekiami su šviežių prieskoninių žolelių padažu. Populiariausi desertai Ibisoje: flao (mėtų skonio sūrio pyragas), orelletes (anyžiniai sausainiai) ir greixonera (cinamoninis pudingas). Prie desertų įprasta patiekti žolelių likerio frigola.
ŠVENTĖS
Ibisos gyventojai, kaip ir visi ispanai, neįsivaizduoja gyvenimo be švenčių, iškilmingų eitynių ir festivalių. Didžiausios salos šventės: Semana Santa - viena svarbiausių religinių švenčių, kurią vainikuoja iškilmingos eitynės salos sostinėje ir šventinės pamaldos; Nit de Sant Joan - vidurvasario šventė, minima birželio 23 dieną: tradicinė muzika, dainos ir šokiai prie milžiniškų laužų; Dia de Verge de Carmen - jūreivių ir žvejų šventė: rengiamos prašmatnios eitynės, išpuošiami žvejų laivai. Festa de Sant Ciriac - rugpjūčio 8 dieną Ibisa švenčia Nepriklausomybės dieną. Šventės dieną prie Ibisos tvirtovės rengiama teatralizuota kova, kuri simbolizuoja ispanų pergalę prieš arabus. Šventę vainikuoja įspūdingi fejerverkai. Dia de Sant Bartolomeu - sporto ir pramogų šventė, kurios metu rengiamos plaukimo, šaudymo iš lanko, futbolo varžybos, organizuojami koncertai ir šokiai.
| |||