Supiluliumas I: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S neveikianti nuoroda |
|||
Eilutė 71:
== Sutartis su Kicuvatna ==
Po Tušrato žygio į Išuvą, Supiluliumas pabandė surasti naujų sąjungininkų ir pradėjo derybas su Kicuvatnos (vėliau [[Kilikija]]) karaliumi Šunašura II, kuris buvo priklausomas nuo Mitanijos karalių. Pradžioje hetitai pareikalavo perduoti pabėgėlius ir suteikti nedidelį karinį kontingentą būsimiems karo žygiams – 100 karo vežimų ir 1 000 pėstininkų. Tuo pačiu susitarimu buvo apibrėžta abiejų valstybių siena<ref>[http://web.archive.org/20070222203231/hworld.by.ru/text/hatti/kizzdog.html Sutarties su Kicuvatna tekstas {{ru| }}]</ref>.
== Antrasis žygis į Siriją ==
Antrasis žygis buvo labiau paruoštas. Persikėlęs per Eufratą, Supiluliumas be vargo atsiėmė Išuvą ir netikėtai puolė ir užėmė Mitanijos sostinę Vašukani (skr. Vasu-khani) {{coord|36.841164|N|40.070247|E|name=Washukanni (Tell el Fakhariya)}}<ref>[http://www.absoluteastronomy.com/topics/Tell_el_Fakhariya Tell el Fakharija]</ref>.
Po sutarties su Šunašuru II, gal ir su jo pagalba, Supiluliumui pavyko užimti eilę [[Senovės Sirija|Sirijos]] miestų–valstybių, tarp jų ir Nuchašše (Nuhašše), kuriame vietoj karaliaus Agi–Teššubo buvo paskirtas hetitų vietininkas Šarupšas<ref>[http://web.archive.org/20070222203312/hworld.by.ru/text/hatti/nuhhdog.html Sutartis su Nuchašše {{ru| }}]</ref>. Šio žygio į Siriją metu prasidėjo jos išlaisvinimas iš Egipto įtakos. Prie šios kovos prisidėjo ir naujos Amurru valstybės<ref>[http://www.touregypt.net/support/amurru.htm Amurru]</ref>, buvusios tarp [[Ugaritas|Ugarito]], [[Orontas|Oronto upės]] ir [[Viduržemio jūra|Viduržemio jūros]], karalius Abdi–Aširtas, kuris nebuvo nuolankus faraonui. Jam pavyko išplėsti savo valdas, užimant eilę miestų Sirijoje ir [[Palestinos regionas|Palestinoje]].
Supiluliumo planuose nebuvo numatyti kariniai veiksmai su Egiptu. Jis būtų sutikęs valstybių sieną laikyti Oronto upės vagą, bet pasipriešino [[Kadešas]]. Hetitų karo vežimai sutriuškino Kadešo armiją ir Supiluliumo armija užėmė žemes nuo [[Libanas|Libano]] iki netoli [[Damaskas|Damasko]]. [[Karchemišas|Karchemišo]] karaliumi buvo paskirtas Supiluliumo sūnus [[Pijasilis]], o [[Alepas|Alepo]] – sūnus Telepinas<ref name="3imp">[http://historic.ru/books/item/f00/s00/z0000014/st004.shtml Trečioji imperija {{ru| }}]</ref>.
Eilutė 86:
== Santykiai su Egiptu ==
Mirus Egipto faraonui [[Amenchotepas III|Amenchotepui III]], Supiluliumas su naujuoju Egipto faraonu [[Echnatonas|Amenchotepu IV]] pabandė palaikyti draugiškus santykius. Jis savo laiške faraonui rašė apie draugiškus santykius su Amenchotepu III, tuo pačiu siūlė atnaujinti draugystę<ref>[http://web.archive.org/20070222202934/hworld.by.ru/text/hatti/amarna.html Supiluliumo laiškas Egipto faraonui Echnatonui {{ru| }}]</ref>. Kažkokie santykiai tarp hetitų ir egiptiečių buvo suderinti, nes Supiluliumas gavo Egipto sutikimą steigti savo pirklių atstovybei egiptiečiams priklausančioje Sirijos ir Palestinos dalyse.
Faraono Echnatono, trečiosios dukros Anchesenamonos laiške, rastame [[Hatušas|Hatuše]], hetitų karaliaus Supiluliumo prašoma savo sūnų paskirti jos vyru. Bet į Egiptą atvykusį princą Zannanzą, [[Ajas II|Ajo II]] aplinkos žmonės, nužudė<ref name="3imp">[http://historic.ru/books/item/f00/s00/z0000014/st004.shtml Trečioji imperija {{ru| }}]</ref>. Hetitų armija, vadovaujama būsimo sosto įpėdinio, [[Arnuvandas II|Arnuvando II]] puolė pietų Siriją. Dvi armijos susitiko Amkos slėnyje, bet lemiamas mūšis neįvyko.
| |||