|
SVEIKI mano vardas justas as is lietuvos vilniaus gyvenu gatvej pavarde pukelis as racistas ir valgau rusus pietums
{{ŠaliesLentelė|
pavadinimas={{PAGENAME}}|
vietinisPavadinimas='''Российская Федерация'''|
kilm=Rusijos|
žemėlapis=Russian Federation (orthographic projection).svg|
vėliava=Flag_of_Russia.svg|
herbas=Coat of Arms of the Russian Federation.svg|
kalbos=[[Rusų kalba|rusų]]|
sostinė=[[Maskva]]|
didžiausiasMiestas=[[Maskva]]|
valdovų=2|
titulas1=Prezidentas|
pavardė1=[[Vladimiras Putinas]]|
titulas2=Premjeras|
pavardė2=[[Dmitrijus Medvedevas]]|
titulas3=-|
pavardė3=-|
plotoVieta=1|
plotas=17 075 200|
vandens=0,5 %|
gyvMetai=[[2006]] [[liepa]] (progn.)|
gyventojuVieta=8|
gyventoju=142 893 540|
gyventojuTankis=8,37|
tankumoVieta=176|
BVPMetai=[[2006]] (progn.)|
BVPVieta=9|
BVP=1 723,00|
BVPValiuta=[[Tarptautinis doleris|$]]|
BVPGyventojui=12 100|
BVPGyventojuiVieta=59|
valiuta=[[Rusijos rublis]] (RUB)|
laikoJuosta=UTC +3 iki +12 (išsk. UTC+5)|
vasarosLaikas= netaikomas|
nepriklausomybėsĮvykis=[[Tarybų Sąjunga|Tarybų Sąjungos]] žlugimas|
nepriklausomybėsDatos=[[1990]] m. [[birželio 12]] d.<br />[[1991]] m. [[gruodžio 26]] d.|
nepriklausomybėsPavadinimas=Paskelbta<br />Pripažinta|
TLD=ru|
telKodas=+7
}}
'''Rusija''' ({{ru|Россия}}), oficialiai '''Rusijos Federacija''' ({{ru|Российская Федерация}}) – didžiausia pagal plotą pasaulyje valstybė, besidriekianti nuo [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]] iki [[Ramusis vandenynas|Ramiojo vandenyno]]. Rusija ribojasi su (iš vakarų į rytus): [[Norvegija]], [[Suomija]], [[Estija]], [[Latvija]], [[Baltarusija]], [[Lietuva]], [[Lenkija]], [[Ukraina]], [[Gruzija]], [[Azerbaidžanas|Azerbaidžanu]], [[Kazachstanas|Kazachstanu]], [[Kinija]], [[Mongolija]] ir [[Šiaurės Korėja]].
== Istorija ==
{{main|Rusijos istorija}}
Pirmoji didelė slavų valstybė regione buvo [[Kijevo Rusia]], susikūrusi apie 850 m. Ši valstybė išsiplėtė apimdama visas rytų slavų ir didelę dalį baltų žemių (Galinda driekėsi nuo Smolensko iki Maskvos), tačiau XII a. suskilo į dalines kunigaikštystes. Susiformavo trys pagrindiniai centrai: [[Vladimiras]], [[Volynė]] ir [[Novgorodas]]. Šias valstybes labai susilpnino mongolų užkariavimas XIII a. viduryje. Po [[1240]] m. mongolų žygio visos rusų kunigaikštystės tapo mongolų duoklės mokėtojomis. Tuo pačiu metu rusų kunigaikštystėmis ėmė domėtis ir kitos kaimyninės valstybės: [[Švedija]], [[Livonija]] ir [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė]]. Livonijos ordino ir švedų puolimą [[1242]] m. sustabdė Vladimiro didysis kunigaikštis ir Novgorodo valdovas [[Aleksandras Nevskis]].
[[Vaizdas:Peter der-Grosse 1838.jpg|thumb|left|150px|[[Petras I]] Rusijos caras ir pirmasis Rusijos imperatorius.]]
XIV amžiuje, nors ir mongolų kontroliuojama, sustiprėjo [[Maskvos kunigaikštystė]]. [[Ivanas IV Rūstusis]] (1533–1584) tapo pirmuoju Rusijos caru, o kunigaikštystė prisijungė [[Kazanė]]s ir [[Astrachanė]]s chanatus bei retai gyvenamą [[Sibiras|Sibirą]]. Naująją Rusijos imperiją nuo [[1613]] m. valdė Romanovų dinastija. Dinastijos atstovas [[Petras I]], valdęs nuo [[1689]] m., sugebėjo dar primityvioje šalyje pritaikyti Vakarų šalių idėjas ir kultūrą, žymiai modernizuodamas šalį. Jis taip pat perkėlė sostinę iš [[Maskva|Maskvos]] į [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburgą]].
Imperatorienė Jekaterina, valdžiusi 1767–1796 m., sugebėjo Rusijos imperiją paversti lygia jėga didžiausioms Europos valstybėms. Tuo metu prie Rusijos prijungta ir didžioji dalis Lietuvos bei kitos padalintos [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] teritorijos.
XX a. pradžią žymi masiniai neramumai bei sukilimai – [[1905–1907 m. Rusijos revoliucija|1905 m. revoliucija]] nuslopinta, [[Rusijos revoliucija|1917 m. vasario revoliucija]] nuvertė [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] susilpnintą caro valdžią, o tų pačių metų [[Spalio revoliucija]] į valdžią atvedė [[bolševikas|bolševikus]], [[1922]] m. sukūrusius naują valstybę [[Sovietų Sąjunga|Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungą]].
XX a. devintame dešimtmetyje žlugus Sovietų Sąjungai, valstybė skilo į 15 nepriklausomų valstybių, iš kurių Rusijos Federacija yra didžiausia. Ji yra Sovietų Sąjungos teisių ir pareigų perėmėja.
== Politinė sistema ==
{{main|Rusijos politinė sistema}}
Rusija yra prezidentinė federacinė respublika. Valstybės vadovas – Rusijos Federacijos [[Rusijos prezidentas|prezidentas]], kuris kartu yra [[Rusijos ginkluotosios pajėgos|Karinių pajėgų]] vyriausiasis vadas (renkamas 6 metams visuotiniu, slaptu, lygiu ir tiesioginiu balsavimu). Vykdomąją valdžią be prezidento vykdo [[Rusijos Federacijos vyriausybė|ministrų kabinetas]], vadovaujamas premjero, kurį skiria prezidentas su [[Rusijos Federacijos Valstybės Dūma|Dūmos]] pritarimu.
Įstatymų leidžiamoji valdžia yra dviejų rūmų parlamentas – [[Rusijos Federacijos Federalinis susirinkimas|Federalinis susirinkimas]], kuris susideda iš [[Rusijos Federacijos Valstybės Dūma|Dūmos]] ir [[Rusijos Federacijos taryba|Federacijos Tarybos]]. Dūmą sudaro 450 deputatų renkamų visuotiniu tiesioginiu balsavimu 5-iems metams. Visi nariai renkami proporcine sistema pagal partijų sąrašus. Federacijos Tarybą sudaro 178 nariai – po 2 atstovus iš 89 federacijos subjektų.
Rusija yra viena iš [[Nepriklausomų Valstybių Sandrauga|Nepriklausomų Valstybių Sandraugos]] įkūrėjų ([[1991]] m. [[gruodžio 8]] d.).
=== Politinės partijos ===
'''Dūmos frakcijos''' (pagal [[2011]] m. [[gruodžio 4]] d. rinkimų rezultatus)<ref>[http://www.vybory.izbirkom.ru/region/region/izbirkom?action=show&root=1&tvd=100100028713304&vrn=100100028713299®ion=0&global=1&sub_region=0&prver=0&pronetvd=null&vibid=100100028713304&type=233 Сводная таблица результатов выборов]</ref>
{| class="wikitable" style="font-size: 90%;"
! Pavadinimas
! Narių skaičius
! Narių procentas
|-----
| [[Vieninga Rusija]]
| 238
| 52,88 %
|-----
| [[Rusijos Federacijos Komunistų partija]]
| 92
| 20,46 %
|-----
| [[Teisingoji Rusija]]
| 64
| 14,21 %
|-----
| [[Rusijos liberalų demokratų partija|Liberaldemokratų partija]]
| 56
| 12,45 %
|}
== Administracinis suskirstymas ==
[[Vaizdas:Russian-regions.png|thumb|220px|Rusijos federaliniai subjektai.]]
{{main|Rusijos federacijos subjektai}}
Rusijos federacija sudaryta iš 88 lygiateisių federacijos subjektų:
* 21 respublikos
* 8 kraštų
* 47 sričių
* 2 federacinės reikšmės miestų ([[Maskva]], [[Sankt Peterburgas]])
* 1 autonominės srities ([[Žydų autonominė sritis|Žydų autonominės srities]])
* 6 autonominių apygardų
== Geografija ==
{{main|Rusijos geografija}}
Rusijos Federacija nutįsusi per šiaurinę [[Eurazija|Eurazijos]] superkontinento dalį. Dėl valstybės dydžio, klimatas įvairiose valstybės dalyse be galo skiriasi. [[Rytų Europos lyguma|Rytų Europos lygumoje]] nuo šiaurės į pietus atitinkamai plyti [[tundra]], [[taiga]], mišrieji ir plačialapių miškai, [[stepės]] bei [[pusdykumė]]s. Šalyje net 23 objektai įtraukti į [[UNESCO]] [[pasaulio paveldo sąrašas|pasaulio paveldo sąrašą]]<ref>{{cite web|last=UNESCO World Heritage Centre|title=Russian Federation|url=http://whc.unesco.org/en/statesparties/ru|accessdate=2007-12-27}}</ref>.
Rusijos teritorijoje daug ežerų ir kalnų, tarp kurių ir [[Baikalo ežeras|Baikalas]], didžiausias gėlavandenis ir giliausias<ref>{{cite web
|url=http://geology.com/records/deepest-lake.shtml|title=Deepest Lake in the World (Giliausias pasaulio ežeras)|publisher=geology.com|accessdate=2008-03-24
}}</ref> ežeras pasaulyje.
=== Pagrindiniai regionai ===
[[Vaizdas:Russland topo.png|miniatiūra|300px|Rusijos topografija.]]
Geografiškai Rusiją galima suskirstyti į šiuos geografinius regionus:
* [[Rytų Europos lyguma]] – į vakarus nuo [[Uralo kalnai|Uralo kalnų]]
* [[Vakarų Sibiro žemuma]]- į rytus nuo Uralo kalnų
* [[Šiaurės Sibiro žemuma]] – piečiau [[Arkties vandenynas|Arkties vandenyno]]
* [[Vidurio Sibiro kalnynai]] – tarp [[Jenisejus|Jenisejaus]] ir [[Lena|Lenos]]
* [[Pietų Sibiro kalnai]] – Kalnai Rusijos ir Sibiro pietuose
* [[Vidurio Jakutijos žemuma]] – palei Lenos upę
* [[Rytų Sibiro kalnai]] – kalnai į rytus nuo Lenos
* [[Rytų Sibiro žemuma]] – į pietus nuo Rytų Sibiro jūros
== Ekonomika ==
{{main|Rusijos ekonomika}}
Pagrindinės eksporto prekės: [[nafta]], [[gamtinės dujos]], geležies ir kitų metalų rūda, mediena, [[akmens anglis]], plienas, mašinos. Pagrindinės eksporto šalys: [[Vokietija]], [[Baltarusija]], [[Kinija]], [[Ukraina]], [[Italija]], [[JAV]], [[Prancūzija]]. 2004 m. eksporto apimtis (183,2 mlrd. USD) buvo dukart didesnė už importo apimtis (94,8 mlrd. USD). Nafta, dujos, metalų rūdos ir [[mediena]] sudaro 80 proc. eksporto, dėl to Rusija yra labai priklausoma nuo pasaulinių žaliavų kainų svyravimo (''The World Factbook 2005'').
Dėl aukštų žaliavų kainų 2004 m. labai išaugo Rusijos biudžeto pajamos. Biudžeto perviršis pervedamas į Stabilizacijos fondą, buvo išmokėtos visos skolos Tarptautiniam Valiutos Fondui, taip pat pradėtos išmokėti skolos Paryžiaus klubo šalims.
1991–1994 m. Rusijoje vykdant žemėvaldos pokyčius jame kūrėsi valstiečių ūkiai bei naujos kolektyvinės formuotės. 1994 m. privačios žemės jau sudarė apie 12 %. 2006 m. Rusijoje buvo 27,8 tūkst. žemės ūkio įmonių, 253,2 tūkst. valstiečių ūkių ir 15,8 mln. asmeninių pagalbinių ūkių. Žemės ūkio kooperatyvai sudarė 46 % visų žemės ūkio įmonių, valstybiniai ūkiai – 12 %, kolūkiai – 5 %. Bendros žemės ūkio produkcijos 2005 m. lyginant su 1990 m. pagaminta 73,3 %. Mėsos produktų Rusijoje 2005 m. pagaminta 3 871 tūkst. t, o 1990 m. gaminta 8 912 tūkst. t., sviesto gaminta apie 3 kartus mažiau, šviežio pieno – per pus mažiau. Tai sąlygojo nevykusi žemės ūkio reforma ir bendras gamybos nuosmukis.
Neskiriant lėšų transporto infrastruktūros atnaujinimui, [[oro uostas|oro uostų]] skaičius Rusijos teritorijoje [[1990]]–[[2010]] m. sumažėjo nuo 1401 iki 328. Pagal valstybinę programą už 85,8 mlrd. rb. pavyko suremontuoti 36 oro uostų 38 kilimo–tūpimo takus ir pakeisti šviesos signalines sistemas 30 oro uostų, nors ją iš viso turi tik 65% oro uostų. Skubaus remonto reikia 46% oro uostų su dirbtine danga ir 18% – su grunto danga. iki [[2015]] m. planuojama skirti 306,6 mlrd. rb. ir suremontuoti 127 oro uostus. <ref>[http://www.rbcdaily.ru/2010/07/07/focus/492828 Путин дал команду на взлет. rbcdaily.ru]</ref>
=== Žemės ūkis ===
Rusijos Federacijoje žemės ūkiu daugiausia verčiamasi derlingose Rusijos lygumose, kurios driekiasi nuo vakarinės sienos iki Centrinės Azijos. Ten žemdirbiai augina kviečius ir kitus javus, mėsinius galvijus, pagaminama nemažai pieno produktų, medvilnės, vilnos. Rusijos Federacija yra viena didžiausių pasaulio grūdų augintojų, tačiau neretai ji nepasigamina net tiek maisto, kad išmaitintų savo gyventojus, tad grūdus tenka importuoti.
== Gyventojai ==
{{main|Rusijos demografija}}
Nors Rusija tarp valstybių užima devintą vietą pasaulyje pagal gyventojų skaičių, dėl milžiniško šalies ploto [[gyventojų tankumas]] yra labai mažas – tik 8,3 žm/km². <ref name="CIA"/> Europinėje šalies dalyje tankumas daug didesnis nei azijinėje. Mažiausias tankis yra šiaurės rytų Rusijoje.<ref>[http://www.sci.aha.ru/ATL/ra13a.htm Rusijos žemėlapis pagal gyventojų tankumą]</ref> Be maždaug 116 milijonų Rusijoje gyvenančių etninių rusų, dar apie 20 milijonų gyvena kitose buvusios Sovietų Sąjungos valstybėse, daugiausiai [[Ukraina|Ukrainoje]] ir [[Kazachstanas|Kazachstane]]. <ref>[http://news.bbc.co.uk/2/hi/asia-pacific/4420922.stm Russians left behind in Central Asia], BBC News, November 23, 2005.</ref>
[[Vaizdas:Population of Russia.PNG|miniatiūra|dešinėje|270px|Gyventojų skaičiaus kitimas 1950 – 2010 m. Gyventojų skaičius pateikiams milijonais.<ref name="gks">{{cite web|title=Demographics|publisher=Federal State Statistics Service|url=http://www.gks.ru/bgd/free/b09_00/IssWWW.exe/Stg/d01/7-0.htm|accessdate=2009-02-21}}</ref>]]
2008 m. į Rusiją imigravo 281 615 žmonės ir iš jos emigravo 39 508 žmonės. 95 % imigrantų buvo iš [[Nepriklausomų valstybių sandrauga|NVS]] valstybių ir daugelis buvo etniniai rusai arba mokėjo [[rusų kalba|rusų kalbą]].<ref name=demo>{{cite web|accessdate=2008-03-05|title=Demography|publisher=Federal State Statistics Service|url=http://www.gks.ru/bgd/free/b08_00/IssWWW.exe/Stg/d01/7-0.htm}}</ref><ref name="gks">{{cite web|title=Demographics|publisher=Federal State Statistics Service|url=http://www.gks.ru/bgd/free/b09_00/IssWWW.exe/Stg/d01/7-0.htm|accessdate=2009-02-21}}</ref> Taip pat apskaičiuota, kad šalyje yra apie 10 milijonų nelegalių imigrantų iš kitų buvusios Sovietų Sąjungos valstybių.<ref>{{cite web|title=Russia cracking down on illegal migrants|publisher=International Herald Tribune|date=15 January 2007|url=http://www.iht.com/articles/2007/01/15/news/migrate.php|accessdate =}}</ref> Nepaisant imigracijos, pasak 2009 m. duomenų, gyventojų skaičius Rusijoje mažėja.<ref name="CIA">[https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/rs.html CŽV faktų knyga: Rusija]</ref> Taip yra daugiausiai dėl didelio mirtingumo. 2009 m. apskaičiavimais, 1000 gyventojų Rusijoje per metus tenka net 16 mirčių.<ref name="CIA"/> Palyginimui, Europos sąjungoje 1000 gyventojų per metus tenka 10,3 mirčių. Pagal šį rodiklį Rusija užima 16 vietą pasaulyje. Didžiausia populiacija Rusijoje buvo 1991 m., kai ten gyveno 148,7 mln. žmonių, bet vėliau gyventojų skaičius pradėjo mažėti.<ref>{{cite web|url=http://countrystudies.us/russia/29.htm|publisher=Library of Congress|title=Demographics|accessdate=2008-01-16}}</ref> 2009 m. apskaičiavimais, Rusijoje gyvena 140 mln. žmonių.<ref name="CIA"/>
[[Sąrašas:Valstybės pagal savižudybių skaičių|Valstybių sąraše pagal savižudybių dažnumą]] Rusija yra aštuntoje vietoje (2011 m.)<ref>[www.gks.ru/free_doc/2010/demo/tab043-5a.xls Rosstat. 2011-02-02]</ref>.
=== Tautinė sudėtis ===
Dauguma Rusijos gyventojų yra rusų kilmės. Tačiau joje esama nemažiau kaip šimtas skirtingų etninių mažumų, tarp jų: [[totoriai|totorių]], [[ukrainiečiai|ukrainiečių]], [[baškirai|baškirų]] ir [[čiukčiai|čiukčių]]. Kai kurie Rusijos gyventojai, kaip [[jakutai]] yra [[tiurkai|tiurkų]] kilmės; kitos gyventojų mažumos yra kilusios iš [[Azija|Azijos]]. Visoje didžiulėje šalies teritorijoje gyventojai nėra pasiskirstę tolygiai. Apie 75% gyventojų gyvena į vakarus nuo [[Uralo kalnai|Uralo kalnų]]; mažiau kaip 25% – [[Sibiras|Sibire]] ir tolimesniuose rytiniuose šalies rajonuose.
Etninė sudėtis (2002 m. surašymo duomenys)<ref>[http://www.perepis2002.ru/index.html?id=87 2002 metų surašymo duomenys]</ref>:
* 79,8 % gyventojų – [[rusai]]. Didžiausios tautinės mažumos:
* 3,83 % – [[totoriai]] (5 554 601)
* 2,03 % – [[ukrainiečiai]] (2 942 961)
* 1,15 % – [[baškirai]] (1 673 389)
* 1,13 % – [[čiuvašai]] (1 637 094)
* 0,94 % – [[čečėnai]] (1 360 253)
* 0,78 % – [[armėnai]] (1 130 491).
Tos pačios apklausos duomenimis, [[Lietuviai|lietuvių]] Rusijoje yra 45 569.
=== Kalbos ===
[[Vaizdas:Cathedral of Christ the Saviour 3.jpg|miniatiūra|160px|Maskvoje esanti Kristaus išgelbėtojo katedra yra aukščiausia stačiatikių bažnyčia pasaulyje. Sovietinių periodu ji buvo nugriauta, bet 1990-2000 m. katedra buvo atstatyta]]
[[Rusų kalba]] yra oficiali visoje šalyje, tam tikri regionai turi dar ir antrą oficialią kalbą. Iš viso tokių yra 27. Pasak 2002 m. apklausos, rusiškai moka 142,6 milijonai gyventojų, [[anglų kalba|angliškai]] – 6,95 mln., [[totorių kalba|totoriškai]] – 5,3 mln., [[vokiečių kalba|vokiškai]] – 2,9 mln., [[ukrainiečių kalba|ukrainietiškai]] – 1,8 mln., [[Lietuvių kalba|lietuviškai]] – 49 020 gyventojų.<ref>[http://www.perepis2002.ru/index.html?id=87 2002 metų surašymo duomenys]</ref>
=== Religijos ===
Pasak 2007 m. apklausos, 63 % gyventojų save laiko stačiatikiais, 6 % – musulmonais, 1 % – [[budizmas|budistais]], [[katalikybė|katalikais]], [[protestantai]]s arba [[judėjai]]s, 16 % – netikinčiais ir 12 % teigė tikintys į Dievą, bet nepraktikuojantys jokios religijos.<ref name=religionsurvey>{{cite web|title=(Rusiškai) Опубликована подробная сравнительная статистика религиозности в России и Польше|publisher=religare.ru|date=6 June 2007|url=http://www.religare.ru/article42432.htm|accessdate=2007-12-27}}</ref> Iš tikrųjų praktikuojančių religijas žmonių procentas yra dar mažesnis. Anot [[CŽV]] pasaulio faktų knygoje pateiktų apskaičiavimų, 15 – 20 % gyventojų praktikuoja [[stačiatikybė|stačiatikybę]], 2 % – kitų pakraipų [[krikščionybė|krikščionybę]], 10-15 % – [[islamas|islamą]]. Manoma, kad toks didelis nepraktikuojančių jokios religijos gyventojų procentas yra dėl Sovietų Sąjungos įtakos.<ref name="CIA"/> Pasak Zuckermano tyrimo, 24-48 % Rusijos gyventojų yra [[ateistai]], [[agnostikai]] arba netikintys ir pagal šiuos duomenis Rusija yra viena iš mažiausiai tikinčių pasaulio valstybių.<ref>http://www.adherents.com/largecom/com_atheist.html</ref>
Nors pasak apskaičiavimų Rusijoje yra 15-20 milijonų musulmonų,<ref>{{cite web|title=Fact Box: Muslims In Russia|publisher=Radio Free Europe|url=http://rfe.rferl.org/featuresarticle/2005/07/b7d5e783-749f-4e6a-b77e-8932ece7ad53.html?napage=2|accessdate=2007-12-27}}</ref><ref name=timesmuslim>{{cite web|author=Page, J|title=The rise of Russian Muslims worries Orthodox Church|published=The Times|url=http://www.timesonline.co.uk/tol/news/world/article551693.ece|accessdate=2007-12-27}}</ref> apklausos rodo, kad jų yra tik 7 – 9 milijonai.<ref>{{cite web|url=http://www.interfax-religion.com/?act=news&div=2869|publisher=Interfax|title=20Mln Muslims in Russia and mass conversion of ethnic Russians are myths — expert|accessdate=2008-04-01}}</ref> Musulmonais yra didžioji dalis tiurkiškai kalbančių Rusijos gyventojų.<ref name=religion2>{{cite web|title=Russia::Religion|publisher=Encyclopædia Britannica Online|year=2007|url=http://www.britannica.com/EBchecked/topic/513251/Russia|accessdate=2007-12-27}}</ref> Daugelis [[slavai|slavų]] yra stačiatikiai. Budizmas yra tradicinė religija trijuose Rusijos regionuose: [[Buriatija|Buriatijoje]], [[Tuva|Tuvoje]] ir [[Kalmukija|Kalmukijoje]].<ref>{{cite web|author=Nettleton, S|title=Prayers for Ivolginsky|publisher=CNN|url=http://www.cnn.com/SPECIALS/2000/russia/story/train/ivolginsky.monastery/|accessdate=2007-12-27}}</ref> Kai kurie rytinės Rusijos dalies gyventojai kartu su didžiosiomis religijomis praktikuoja [[šamanizmas|šamanizmą]], [[panteizmas|panteizmą]] ar atlieka [[pagonybė|pagoniškus]] ritualus.
=== Didžiausi miestai ===
{{main|Rusijos miestai}}
{| class="infobox" style="text-align:center; width:97%; margin-right:10px; font-size:90%"
|+ align=center style=„font-weight: bold“ | Miestai pagal gyventojų skaičių
|-
! align=center style="background:#f5f5f5;" | Vieta
! align=center style="background:#f5f5f5;" | Pagrindinis miestas
! align=center style="background:#f5f5f5;" | Federacijos subjektas
! align=center style="background:#f5f5f5;" | Populiacija
! align=center style="background:#f5f5f5;" | Vieta
! align=center style="background:#f5f5f5;" | Pagrindinis miestas
! align=center style="background:#f5f5f5;" | Federacijos subjektas
! align=center style="background:#f5f5f5;" | Populiacija
! rowspan=11 |
[[Vaizdas:StBasile SpasskayaTower Red Square Moscow.hires.jpg|border|135px|Maskva]]<br />[[Maskva]]<br />[[Vaizdas:Palace Square, Saint Petersburg, Russia.jpg|border|135px|Sankt Peterburgas]]<br />[[Sankt Peterburgas]]<br />
<br />[[Vaizdas:Сибирский банк Сбербанка России.jpg|border|135px|Novosibirskas]]<br />[[Novosibirskas]]<br />
|-
| align=center style="background:#f0f0f0;" | 1 ||align=left | '''[[Maskva]]''' || [[Maskva]] || 10 126 424 || align=center style="background:#f0f0f0;" | 11 ||align=left | '''[[Ufa]]''' || [[Baškirija]] || 1 042 437
|-
| align=center style="background:#f0f0f0;" | 2 ||align=left | '''[[Sankt Peterburgas]]''' || [[Sankt Peterburgas]] || 4 661 219 || align=center style="background:#f0f0f0;" | 12 ||align=left | '''[[Volgogradas]]''' || [[Volgogrado sritis]] || 1 011 417
|-
| align=center style="background:#f0f0f0;" | 3 ||align=left | '''[[Novosibirskas]]''' || [[Novosibirsko sritis]] || 1 425 508 || align=center style="background:#f0f0f0;" | 13 || align=left | '''[[Permė]]''' || [[Permės kraštas]] || 1 001 653
|-
| align=center style="background:#f0f0f0;" | 4 ||align=left | '''[[Žemutinis Naugardas]]''' || [[Žemutinio Naugardo sritis|Žemutinis Naugardas]] || 1 311 252 || align=center style="background:#f0f0f0;" | 14 ||align=left | '''[[Krasnojarskas]]''' || [[Krasnojarsko kraštas]] || 909 341 ||
|-
| align=center style="background:#f0f0f0;" | 5 ||align=left | '''[[Jekaterinburgas]]''' || [[Sverdlovsko sritis]] || 1 293 537 || align=center style="background:#f0f0f0;" | 15 ||align=left | '''[[Saratovas]]''' || [[Saratovo sritis]] || 873 055
|-
| align=center style="background:#f0f0f0;" | 6 ||align=left | '''[[Samara]]''' || [[Samaros sritis]] || 1 157 880 || align=center style="background:#f0f0f0;" | 16 ||align=left | '''[[Voronežas]]''' || [[Voronežo sritis]] || 848 752
|-
| align=center style="background:#f0f0f0;" | 7 ||align=left | '''[[Omskas]]''' || [[Omsko sritis]] || 1 134 016 || align=center style="background:#f0f0f0;" | 17 ||align=left | '''[[Toljatis]]''' || [[Samaros sritis]] || 702 879
|-
| align=center style="background:#f0f0f0;" | 8 ||align=left | '''[[Kazanė]]''' || [[Tatarstanas]] || 1 105 289 || align=center style="background:#f0f0f0;" | 18 ||align=left | '''[[Krasnodaras]]''' || [[Krasnodaro kraštas]] || 646 175
|-
| align=center style="background:#f0f0f0;" | 9 ||align=left | '''[[Čeliabinskas]]''' || [[Čeliabinsko sritis]] || 1 077 174 || align=center style="background:#f0f0f0;" | 19 ||align=left | '''[[Uljanovskas]]''' || [[Uljanovsko sritis]] || 635 947
|-
| align=center style="background:#f0f0f0;" | 10 ||align=left | '''[[Rostovas prie Dono]]''' || [[Rostovo sritis]] || 1 068 267 || align=center style="background:#f0f0f0;" | 20 ||align=left | '''[[Iževskas]]''' || [[Udmurtija]] || 632 140
|-
| colspan="11" align=center style="background:#f5f5f5;" | 2002 m. surašymo duomenys<ref>{{cite web|url=http://www.perepis2002.ru/index.html?id=87|title=Russian Census of 2002|work=1.4. Cities and towns with population of 50 thousand people and over|publisher=Federal State Statistics Service|accessdate=2008-01-16}}</ref>
|}
{{-}}
== Kultūra ==
''Pagrindinis straipsnis: [[Rusijos kultūra]]''
=== Sportas ===
* [[1980]] m. vasaros olimpiada vyko [[Maskva|Maskvoje]].
* [[2014]] m. XXII žiemos olimpinės žaidynės vyks [[Sočis|Sočije]].
* [[2018]] m. Rusijoje vyks [[XXI pasaulio futbolo čempionatas]].
== Kita informacija ==
* [[Rusijos ryšiai]]
* [[Rusijos transportas]]
* [[Rusijos šventės]]
* [[Rusijos karinės pajėgos]]
== Šaltiniai ==
{{ref}}
== Nuorodos ==
{{commonscat|Russia}}
{{vikižodynas}}
Rusijos Federacijos valdžios tinklalapiai:
* [http://www.gov.ru Rusijos valdžios tinklalapiai] rusų k.
* [http://kremlin.ru/ Rusijos Federacijos prezidentas] rusų k.
* [http://www.duma.ru/ Rusijos dūma] rusų k/
* [http://www.gov.ru/main/regions/regioni-44.html Rusijos regionai] rusų k.
Rusijos profilis:
* [https://www.cia.gov/library/publications/world-leaders-1/world-leaders-r/russia.html Rusijos valdininkų sąrašas] anglų k.
* [https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/rs.html Informacija apie Rusiją iš CIA tinklalapio] anglų k.
* [http://news.bbc.co.uk/1/hi/world/europe/country_profiles/1102275.stm Informacija apie Rusija iš BBC tinklalapio] anglų k.
Kita informacija apie Rusiją:
* [http://ru.mfa.lt/ Lietuvos Respublikos pasiuntinybė Rusijos Federacijoje]
* [http://www.russia-travel.com/ russia-travel.com]
* [http://russiatrek.org/ Kelionei po Rusiją]
* [http://www.russia4all.ru/ Forumas apie Rusiją]
Rusijos media:
* [http://www.rtr-planeta.com/video_efir.html?namee=_128 Rusijos valstybinė televizija tiesiogiai] rusų k.
* [http://rus.ruvr.ru/ Rusijos valstybinis radijas] rusų k.
* [http://www.itar-tass.com/ Rusijos valstybinė naujienų agentūra ITAR – TASS] rusų k.
* [http://rian.ru/ Rusijos valstybinė naujienų agentūra Ria Novosti] rusų k.
* [http://www.kp.ru/ Komsomolskaja Pravda – kairiosios srovės populiarus Rusijoje laikraštis] rusų k.
* [http://www.rg.ru/ Rosijskaja Gazeta – Rusijos valdžios kontroliuojamas laikraštis] rusų k.
{{Azija}}
{{Europa}}
{{NVS}}
{{EAS}}
[[Kategorija:Valstybės]]
[[Kategorija:Rusija| ]]
{{Link FA|af}}
{{Link FA|ar}}
{{Link FA|hr}}
{{Link FA|id}}
{{Link FA|ja}}
{{Link FA|no}}
{{Link FA|vi}}
{{Link GA|en}}
{{Link GA|lv}}
| 