|
}}
{{Švabijos istorija}}
'''Badeno didžioji kunigaikštystė''' ({{De|Großherzogtum Baden}}) buvo istorinė valstybė, egzistavusi [[1806]]–[[1918]] m. pietvakarių [[Vokietija|Vokietijoje]], dešiniajame [[Reinas|Reino]] krante, istoriniame [[Badenas|Badeno]] regione.
Vakarinę ir pietinę sieną sudarė Reinas. Rytinėje pusėje iš trijų pusių ji supo [[Viurtembergo karalystė|Viurtembergo karalystę]]. Šiaurėje ši valstybė ribojosi su [[Bavarijos karalystė|Bavarijos karalyste]] ir [[Heseno didžioji kunigaikštystė|Heseno-Darmštato didžiąja kunigaikštyste]], vakaruose Reinas Badeną skyrė nuo Bavarijos Reino Palatinato ir [[Elzasas|Elzaso]] (dabartinėje [[Prancūzija|Prancūzijoje]]), pietuose ribojosi su [[Šveicarija]], o pietryčiuose su [[Hohencolernų-Zigmaringeno kunigaikštystė|Hohencolernų-Zigmaringeno kunigaikštyste]].
Valstybės plotas buvo 15 071 km². Gyventojų buvo apie 1 mln. Apie pusę jų buvo katalikai, kiti - – protestantai.
Didžiausi valstybės miestai: [[Karlsruė]], [[Manheimas]], [[Breisgau Freiburgas|Freiburgas]], [[Pforcheimas]], [[Heidelbergas]], [[Baden-Badenas]].
== Istorija ==
''Apie ankstesnę istoriją žr straipsnį [[Badenas]]''
=== Badeno augimas ===
[[Vaizdas:Baden-1803-1819.png|thumb|150px|left|Badeno valstybės augimas XIX a. pradžioje]]
1803-6 m. po [[Šventoji Romos imperija|Šventosios Romos imperijos]] panaikinimo iki tol buvusi labai maža [[Badeno markgrafystė]] teritoriškai labai išsiplėtė ir tapo didžiąja kunigaikštyste. 1803 m. hercogas Karolis Fridrychas (1738-1811 1738–1811 m.) prarado žemes Reino kairiajame krante, tačiau už tai Napoleonas I jam kompensavo kitomis vokiečių žemėmis ir valstybės teritorija 1803-1810 1803–1810 m. padidėjo nuo 700 km² iki 15 000 km², o gyventojų nuo 190 000 iki 1 000 000. Prisidėjęs prie [[Reino konfederacija|Reino sąjungos]], hercogas gavo ir didžiojo kunigaikščio titulą.
Jo vaikaitis ir įpėdinis Karolis Liudvikas (m. 1818) vedė Napoleono įdukręįdukrą Stefaniją Beauharnais ir 1815 m. prisidėjo prie [[Vokietijos konfederacija|Vokietijos konfederacijos]], 1818 m. išleido konstituciją. Tuo metu Badeno didžiosisdidžiosios kunigaikštystės teritorija sutampa su viso Badeno regiono teritorija. Tuo metu visa [[Švabija]] buvo padalinta tarp trijų didelių valstybių, iš kurių viena buvo Badenas.
=== Klestėjimas ===
[[1848 m. revoliucija Vokietijoje|1848 m. revoliucijos Vokietijoje]] metu Badenas buvo vienas iš revoliucionierių veiksmų centrų. 1849 m. tai buvo vienintelė Vokietijos valstybė trumpam tapusi respublika. Badenas dalyvavo 1870-1871 1870–1871 m. [[Prancūzijos-Prūsijos karas|Prancūzijos-Prūsijos kare]] ir įėjo į [[Vokietijos imperija|Vokietijos imperijos]] sudėtį.
=== Pabaiga ===
Paskutinis didysis kunigaikštis Fridrychas II (1857-1918 1857–1918 m.) atsisakė sosto 1918 m. vokiečių revoliucijos metu. Badenas tapo [[Badeno respublika|respublika]], Vokietijos [[Veimaro respublika|Veimaro respublikos]] sudėtine dalimi.
[[Kategorija:Vokietijos imperija]]
| 