|
Teigiama, kad [[Lietuvos miškai|Lietuvos miškuose]] valgomų grybų randama ~350 rūšių, maždaug ~100 rūšių yra gero skonio. Tačiau realiai renkama tik ~20 rūšių.
== Maistinė vertė ==
== Maistinė Grybai vitaminų turi nedaug, bet gausu baltymų, aminorūgščių, mineralinių medžiagų kiekiu nenusileidžia vaisiams ir daržovėms, o [[Fosforas|fosforo]], [[Kalcis|kalcio]] ir [[Kalis|kalio]] kiekiu – mėsai.
Suvalgius 100 g Paprastuju kelmučių organizmas gauna vario ir cinko paros normą.
Daugiausiai maistingųjų medžiagų yra grybo kepurėlėje, mažiau – kote.Šiaip grybai nekaloringi, tačiaGrybai vitaminų turi nedaug, bet gausu baltymų, aminorūgščių, mineralinių medžiagų kiekiu nenusileidžia vaisiams ir daržovėms, o fosforo, kalcio ir kalio kiekiu – mėsai.
Suvalgius 100 g Paprastuju[[Paprastasis kelmutis|kelmučių]] ({{La|Armillaria mellea}}) organizmas gauna [[Varis|vario]] ir [[Cinkas|cinko]] paros normą.
Daugiausiai maistingųjų medžiagų yra grybo [[Kepurėlė|kepurėlėje]], mažiau – [[Grybo kotas|kote]].
Šiaip grybai nekaloringi, tačiau džiovinti [[Tikrinis baravykas|baravykai]] du kartus kaloringesni už žuvį, maistingesni už kiaušinius, dešrą, jų sultinys triskart kaloringesnis už mėsos sultinį.
Grybai turi daug vandens 84–95% ir nemažai blogai arba visai neįsisavinamų medžiagų – apie 4–6% pavyzdžiui, chitino.u džiovinti baravykai du kartus kaloringesni už žuvį, maistingesni už kiaušinius, dešrą, jų sultinys triskart kaloringesnis už mėsos sultinį.
Grybai turi daug vandens (84–95%) ir nemažai blogai arba visai neįsisavinamų medžiagų – apie 4–6% (pavyzdžiui, [[Chitinas|chitino]]).vertė ==
== Nuorodos ==
| 