Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinė mokykla: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinė mokykla'''  – dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo [[mokykla]] [[Vilkaviškis|Vilkaviškyje]], Vienybės g. 1, vykdanti pradinio, pagrindinio, vidurinio ir papildomo ugdymo programas. Įstaigos kodas 190484616. Steigėjas [[Vilkaviškio rajono savivaldybės taryba]]. Filialas Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinės mokyklos [[Pašeimeniai|Pašeimenių]] skyrius. Pavadinta poetės ir pedagogės [[Salomėja Nėris|Salomėjos Nėries]] vardu.

Vilkaviškyje katalikiškosios „Žiburio“ draugijos gimnazija pradėjo veikti [[1918]]  m. [[lapkričio 15]] d., nors organizaciniai darbai vyko dar vokiečių okupacijos metais. Patalpos mokymui nuomotos Sodų g. Nr. 1, Juozo Plečkaičio ir Karolio Šelferio namuose. Šiose patalpose dar prieš karą glaudėsi ir rusiškoji berniukų gimnazija, nors trumpam ji buvo įsikūrusi ir vokiečio Hafo namuose, Vilniaus gatvėje. [[Pirmasis pasaulinis karas|Karo]] pabaigoje komitetas gimnazijai organizuoti įpareigojo kunigą V. Vaičiulį apie būsimą draugijos gimnaziją paskelbti iš bažnyčios sakyklos.

Iš pradžių organizuotos dvi klasės: į pirmąją susirinko 31, į antrąją  – 13 moksleivių. Gimnazijai vadovauti paskirtas matematikos mokytojas Steponas Vaitkevičius. Pirmieji mokytojai buvo: dr. J. Kudirka, kun. A. Dailidė, M. Rakutytė, M. Vitkauskas. [[1919]]  m. [[balandžio 18]] d. į Švietimo ministeriją nusiųstas prašymas leisti Vilkaviškyje atidaryti trečią, ketvirtą ir penktą klases. Nors buvo daug norinčių į jas stoti, bet [[gegužės 4]] d. atsiųstame atsakyme rašyta: „…dėlei stokos prityrusių mokytojų, geresnio mokyklos sutvarkymo ir mokymo normavimo žvilgsniu, ji randa mokyklos augimą nenatūraliu būdu negeistinu ir atidaryti 1919-1920 1919–1920 m.m. ketvirtos ir penktos klasės neleidžia. Švietimo Ministras [[Juozas Tūbelis|J. Tūbelis]]“.

1919  m. [[gegužės 13]] d. gimnazijos direktorius S. Vaitkevičius ir „Žiburio“ centro valdybos įgaliotinis Vilkaviškyje kun. V. Vaičiulis pakartotinai kreipėsi į švietimo ministrą J.Tūbelį leisti atidaryti ketvirtą ir penktą klases. Po šio prašymo iš Švietimo ministerijos buvo atsiųstas [[Juozas Balčikonis (1885)|Juozas Balčikonis]]. Susipažinęs su sąlygomis vietoje, jis padarė išvadą: „…mokiniai moka kursą vidutiniškai. Norinčių stoti į aukštesnes klases yra daug ir nuolat girdėti gyventojų nepasitenkinimas, kad klasių yra mažai. Leisti kitur  – per brangiai atseina gyvenimas. Galima rengti veikusios rusų gimnazijos pastate… Todėl draudimą atidaryti papildomus skyrius Vilkaviškio gimnazija laiko sau labai pažeminančiu, kadangi pakraščių gimnazijos skelbia aukštesnių klasių atidengimą“. Pagaliau 1919  m. [[gegužės 29]] d. Švietimo ministerija leido atidaryti ketvirtą ir penktą klases su sąlyga, „jei atsiras užtektinas mokinių skaičius“. 1919  m. [[rugpjūčio 25]] d. buvo papildomai atidaryta tik ketvirtoji klasė, nes į penktąją neatsirado pakankamai mokinių. Nuo 1919  m. gimnazija ėmė nuomoti visą pastatą. Savininkams per metus reikėjo mokėti 6800 rub. ([[auksinas|auksinų]]). Paskutinioji, aštuntoji, gimnazijos klasė buvo atidaryta [[1923]]  m. rugsėjo mėnesį, gimnazija buvo iki galo sukomplektuota. [[1924]]  m. vasarą ją baigė pirmoji trylikos abiturientų laida. Iš viso 1923–1924  m. gimnazijoje mokėsi 420 mokinių.

Vilkaviškio „Žiburio“ gimnazija priklausė katalikiškajai „Žiburio“ draugijai. Mokiniai už mokslą per pusmetį turėjo mokėti 75 litus (nuo 1922  m.). Nuo mokesčio iš dalies (15 proc.) buvo atleidžiami tik neturtingų tėvų vaikai ir labai gerai besimokantys, visiškai mokėti nereikėjo valstybės tarnautojų (tarp jų ir mokytojų) vaikams. 1922  m. įrengti fizikos ir gamtos kabinetai, prie gimnazijos veikė suaugusiųjų bendrojo lavinimo kursai, kuriuos iš pradžių lankė 45 žmonės. Augo ir mokytojų skaičius, 1923–1924  m.m. jų kartu su tarnautojais dirbo penkiolika.

1923  m. gimnazija pradėjo vystytis iš klasikinės, su dėstoma [[lotynų kalba]] į realinę, su sustiprintu matematikos ir gamtos dėstymu. Specialiu dalyku [[1925]]-–[[1926]]  m. pasirinkta [[agronomija]]. Dalijant Vilkaviškio dvaro žemes „Žiburio“ gimnazijai teko du hektarai. Agronomijos disciplina buvo mokoma ne vien tik teoriškai, bet ir praktiškai. Gimnazistai dirbo gimnazijai priklausomuose laukuose. Jie augino kviečius, miežius, avižas, daržoves, tačiau derliai buvo nedideli.

[[1927]]  m. gimnaziją baigė pirmoji realistų laida. [[1927]]  m. [[rugpjūčio 25]] d. gimnazijai ėmė vadovauti naujas direktorius, matematikas Antanas Juška. Nuo pat pirmųjų dienų jis pradėjo pertvarkymus. Pedagogų posėdžių protokoluose atsispindi reikalavimai visam pedagogų kolektyvui  – dirbti sutelktai, kiekvienam žinoti ir vykdyti savo pareigas. 1927  m. rugsėjį buvo sudaryti valdymo, mokymo ir auklėjimo organai: Pedagogų tarybos prezidiumas, klasių auklėtojų kolegija, Meno komisija, Sveikatos komisija. Per klasėse iš mokinių išrinktus prezidiumus iš trijų asmenų ir seniūnus buvo įvesta mokinių savivalda. [[1928]]  m. [[lapkričio 11]] d. švenčiant gimnazijos 10-metį pašventinta gimnazijos vėliava. Švenčiant 20-ties metų jubiliejų, gimnazija galėjo didžiuotis 279 išleistais abiturientais.

[[1930]]  m. [[sausio 10]] d. gimnazija suvalstybinta. Pirmuoju Vilkaviškio valdžios gimnazijos direktoriumi [[sausio 16]] d. paskirtas Matas Krikščiūnas, vicedirektoriumi [[vasario 20]] d. išrinktas kunigas Augustinas Vaitickaitis. 1930  m. [[lapkričio 29]] d. įsakymu B/Nr. 73 Švietimo ministerija Vilkaviškio gimnazijai nuo gruodžio 1 d. suteikė dr. [[Jonas Basanavičius|Jono Basanavičiaus]] vardą. 1937  m. [[rugsėjo 15]] d. dr. Jono Basanavičiaus gimnazijos paskutiniuoju direktoriumi nepriklausomos Lietuvos metais tapo [[Stasys Paliulis]], lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas.

Nuo [[1940]]  m. [[spalio 1]] d. dokumentuose Vilkaviškio gimnazija vadinama Vilkaviškio vidurine mokykla. Uždarius [[Marijampolės marijonų vidurinė mokykla|Marijampolės Marijonų gimnaziją]] dalis mokinių persikėlė į Vilkaviškį. Prasidėjus [[Antrasis pasaulinis karas|karui]], jau [[1941]]  m. [[liepos 31]] d. gimnazijos direktoriumi paskirtas istorijos mokytojas Jonas Vosylius. Nuo [[1944]]  m. gimnazijai vadovavo Vaclovas Kavaliauskas. Per 26 gimnazijos veiklos metus dirbo apie 130 pedagogų.

[[1945]]  m. pavasarį praūžus karo audrai, gimnazija vėl pradėjo veikti Sodų gatvėje, dabartinės bibliotekos pastate. [[1946]]  m. pavasarį gimnazija išsiplėtė, nes dalis klasių buvo perkeltos į patalpas, esančias J. Basanavičiaus gatvėje. Jas imta vadinti centrinėmis. 1945-1945–[[1949]]  m. mokykla vadinta Vilkaviškio gimnazija, 1949-1949–[[1954]]  m.  – Vilkaviškio vidurinė mokykla. [[1954]]  m. lapkričio mėn. mokyklai buvo suteiktas poetės Salomėjos Nėries vardas.

[[1957]]  m. Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje įvyko pirmasis [[Kauno Salomėjos Nėries vidurinė mokykla|Kauno]], [[Vilniaus Salomėjos Nėries vidurinė mokykla|Vilniaus]] ir Vilkaviškio mokyklų, pavadintų Salomėjos Nėries vardu, draugystės vakaras. Vėliau šie vakarai  – susitikimai tapo tradiciniai, be to, prisijungė [[Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazija|Lazdijų Motiejaus Gustaičio vidurinė mokykla]]. [[1960]]  m. išplėstos centrinės patalpos, pristatytas trečias aukštas. [[1969]]  m. gruodžio mėn. Vilkaviškyje, Vienybės gatvėje, pastatytas naujas pastatas, į kurį persikėlė Salomėjos Nėries vidurinė mokykla.

[[1984]]  m. lietuvių kalbos mokytojų O. Urbonienės, R. Alkevičienės ir R. Šlivinskienės iniciatyva įkurtas Salomėjos Nėries atminimo muziejus. Jame vyksta lietuvių literatūros pamokos, literatūrinės popietės.

*1918 1918 m. Steponas Vaitkevičius;

*1927 1927 m. [[Antanas Juška (1902)|Antanas Juška]];

*1930 1930 m. Matas Krikščiūnas;

*1931 1931 m. Jonas Eidinas;

* [[1934]]  m. Antanas Žilinskas;

*1937 1937 m. Stasys Paliulis;

*1940 1940 m. J. Mažeika;

*1941 1941 m. Jonas Vosylius;

*1944 1944 m. Vaclovas Kavaliauskas-Kavaliūnas.

* Birutė Urbutienė

* Stasys Ferencas

*2004 2004 m. [[Daina Juškauskienė]].

* [[Salys Šemerys]], poetas.

* [[Justinas Juodaitis]] (1899-19691899–1969), dvasininkas, Telšių kunigų seminarijos profesorius, rektorius.

* [[Juozas Tysliava]] (1902-1961 1902–1961 m.), poetas, redaktorius ir leidėjas.

* [[Salomėja Nėris]] (1904-1945 1904–1945 m.), poetė, mokytoja.

* [[Petronėlė Orintaitė]]-Janutienė (1905-1999 1905–1999 m.), poetė, rašytoja, "mokytojų„mokytojų mokytoja"mokytoja“.

* [[Justinas Dabrila]] (1905-1941 1905–1941 m.), gimnazijos kapelionas, profesorius, kankinys.

* [[Antanas Vaičiulaitis]] (1906-1992 1906–1992 m.), rašytojas, diplomatas.

* [[Petras Karuža]] (1906-1933 1906–1933 m.), poetas.

* [[Vytautas Bulvičius]] (1908-1941 1908–1941 m.), majoras, rezistentas.

* [[Venancijus Ališas]] (1908-1975 1908–1975 m.), poetas, prelatas.

* [[Kazys Bradūnas]] (1917-2009 1917–2009 m.), poetas, [[Aidai (žurnalas)|„Aidų“]] ir [[Draugas (laikraštis)|„Draugo“]] redaktorius.

* [[Julija Švabaitė-Gylienė]] (g. 1921  m.), rašytoja, poetė.

* [[Kostas Kubilinskas]] (1923-1962 1923–1962 m.), vaikų poetas.

* [[Petras Keidošius]] (1924-2006 1924–2006 m.), poetas, vertėjas.

* [[Albinas Baranauskas]] (g. 1924  m.), rašytojas, vertėjas