Atmosferos sraujymės: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
{{tvarkyti}}
== '''Sraujymės apibūdinimas''' ==
200 ir 300 hPa barinės topografijos žemėlapių analizė yra svarbi prognozėms dėl kelių priežasčių, viena iš jų
[[Vaizdas:Aerial Superhighway.ogv|miniatiūra|dešinėje|Atmosferos sraujymės]]
'''Atmosferos sraujymės'''
Eilutė 14:
Žinių apie sraujymes padaugėjo, kai amerikiečių pilotas Vilis Postas (Wiley Post) pabandė vienas apskristi aplink pasaulį. Kad įvykdytų savo užsibrėžtą žygdarbį, sukūrė hermetišką kostiumą, kuris turėjo jam padėti labai aukštai skristi. Per bandomąjį skrydį Postas pastebėjo, kad jo vėjo greičio matavimai ant žemės ir ore yra skirtingi ir nurodantys, kad jis skrenda oro sraute.<br />
Nepaisant šių atradimų, terminas „atmosferos sraujymė“ (angl. [https://en.wikipedia.org/wiki/Jet_stream Jet stream]) oficialiai nebuvo įvardintas iki 1939, kai jį savo tyrimų pranešime panaudojo vokiečių meterologas Heinrichas Seilkopfas (Heinrich Seilkopf). Nuo tada, žinių apie sraujymes dar padaugėjo per Antrą pasaulinį karą, kai pilotai pastebėjo vėjo greičio pasikeitimus skraidydami tarp Europos ir Šiaurės Amerikos.
== '''Formavimasis ir jį lemiantys veiksniai''' ==
Atmosferos sraujymė formuojasi riboje tarp iš pietų nuo ekvatoriaus atkeliaujančio šiltesnio oro ir iš šiaurės atslenkančio šalto oro
[[Vaizdas:Earth Global Circulation.jpg|miniatiūra|dešinėje|Globali Žemės cirkuliacija]]
Sraujymėse vėjai pučia iš vakarų į rytus, bet dažnai visa oro tėkmė krypsta į pietus arba šiaurę. Sraujymė išsidėsto ties šalto ir šilto oro riba, o šios ribos geriausiai išreikštos būna šaltuoju metų periodu, todėl ir sraujymės stipriausios abiejuose pusrutuliuose žiemą. Žemės pasvirimas ir sukimasis aplink savo ašį paaiškina [http://www.srh.noaa.gov/jetstream//global/circ.htm globalią cirkuliaciją], o ši
[[Vaizdas:Jetcrosssection.jpg|miniatiūra|dešinėje|Hadlio
Tačiau Žemės sukimasis padalija globalinę cirkuliaciją į tris gardeles
Oras, keliaudamas aplink Žemę, išlaiko tą patį judesio kiekį, o tai reiškia, kad oras, pakilęs nuo ekvatoriaus ir judantis link vieno iš polių, turi ir išlaiko judėjimą rytų kryptimi kaip konstantą. Žemės paviršius juda lėčiau už virš jo esančią oro masę, kuri keliauja link polių, todėl toldamas nuo ekvatoriaus oras juda rytų kryptimi greičiau ir greičiau.
Dėl jau paminėtų cirkuliacinių atmosferos gardelių regionai ties 30° ir 50° šiaurės/pietų platumomis yra sritys, kur didžiausi temperatūriniai skirtumai. Kuomet tie skirtumai tarp dviejų vietovių didėja, didėja ir vėjo stiprumas. Šiuose jau paminėtuose regionuose aukštesniuose atmosferos sluoksniuose vyrauja ir patys stipriausi vėjai.
== '''Sraujymių branduoliai ir jų įtaka''' ==
Sraujymių šerdys (angl. [http://ww2010.atmos.uiuc.edu/%28Gh%29/guides/mtr/cyc/upa/jetstrk.rxml Jet streaks])
Palankiausios sraujymių sritys audrų ir kritulių formavimuisi yra šerdies priešakyje kairėje (išėjime, angl. Exit)ir šerdies gale dešinėje (įėjime, angl. Entrance), kur oro srautai diverguoja. Sraujymių šerdžių patekimas į žemesnio slėgio sritį gali lemti slėgio kritimą, ciklono gilinimąsi ir išplitimą. Tai vyksta tuomet, kai aukštesniuose atmosferos lygiuose oro srautai diverguoja stipriau už žemiau esančius konverguojančius srautus, virš žemo slėgio centro didesni oro tūriai yra pakeliami į viršų negu atiteka, taip sukeldami paviršiaus slėgio kritimą ir ciklono gilinimąsi. ▼
▲Palankiausios sraujymių sritys audrų ir kritulių formavimuisi yra šerdies priešakyje kairėje (išėjime, angl. Exit)ir šerdies gale dešinėje (įėjime, angl. Entrance), kur oro srautai diverguoja. Sraujymių šerdžių patekimas į žemesnio slėgio sritį gali lemti slėgio kritimą, ciklono gilinimąsi ir išplitimą. Tai vyksta tuomet, kai aukštesniuose atmosferos lygiuose oro srautai diverguoja stipriau už žemiau esančius konverguojančius srautus, virš žemo slėgio centro didesni oro tūriai yra pakeliami į viršų negu atiteka, taip sukeldami paviršiaus slėgio kritimą ir ciklono gilinimąsi.
Galingoje sraujymės šerdyje vėjo greitis gali siekti 120 mazgų ir daugiau (~ 77 m/s). Šiltuoju metų laiku sraujymės srauto šerdis yra arčiau 200 hPa lygio, o šaltuoju – arčiau 300 hPa. Taip yra todėl, kad atmosferos storis yra didesnis šiltuoju sezonu ir plonesnis šaltuoju.▼
▲Galingoje sraujymės šerdyje vėjo greitis gali siekti 120 mazgų ir daugiau (~ 77 m/s). Šiltuoju metų laiku sraujymės srauto šerdis yra arčiau 200 hPa lygio, o šaltuoju
== '''Sraujymių tipai''' ==
Dažniausiai įvardijamos tik poliarinės, subtropinės bei ekvatorinė sraujymės, bet iš viso išskiriama: poliarinės ir subtropinės (po vieną abiejuose pusrutuliuose), ekvatorinė, Afrikos rytinė bei Nakties poliarinė sraujymės.
[[Vaizdas:Jetstreamconfig.jpg|miniatiūra|dešinėje|Pagrindiniai atmosferos sraujymių tipai]]
=== ''Poliarinės sraujymės:'' ===
* susiformuoja ties 50°
* apie 35 000 pėdų (10 668 m) aukštyje
* skiria labai šaltą poliarinį orą nuo šilto subtropinio oro. * Vėjo greitis sraujymėje kinta priklausomai nuo metų laiko. Kai Šiaurės pusrutulyje žiema, greitis gali siekti daugiau nei 300 mylių per valandą, bet pietvakarių Škotijoje yra užfiksuotas vėjo greitis, siekęs ir 400 mylių per valandą. <br />
=== ''Subtropinės sraujymės:'' ===
* Susiformuoja ties 30° šiaurės/pietų platumomis
* Apie 41 000 pėdų (12 497 m) aukštyje
* Kaip ir poliarinės sraujymės, lemia daugelį orų pokyčių, priklausomai nuo metų laiko.
=== ''Ekvatoriaus sraujymė:'' ===
* Formuojasi ties 7°
* Apie 50 000 pėdų (15 240 m) aukštyje
* Srautas keliauja tik iš Azijos į Afriką (rytų
* Stipriausia vasarą liepos ir rugpjūčio mėnesiais
* Susiformuoja, kai susidaro didžiausi temperatūros skirtumai labiausiai prie ekvatoriaus priartėjus vėsiausiam orui.
=== ''Afrikos rytinė sraujymė:'' ===
* •
* •
* Išsidėsto beveik tiksliai po ekvatorine sraujyme.
=== ''Nakties poliarinė sraujymė:'' ===
* •
* •
* •
<br />
<br />
eilutė 79 ⟶ 75:
== '''Sutekėjimo (angl. Confluence) teorija''' ==
Vienas iš jau daugiau nei pusšimtį metų didelio susidomėjimo bei tyrinėjimų susilaukusių globalios atmosferos cirkuliacijos reiškinių
* Siauria, apribota ir turinti stiprius vėjo poslinkius iš abiejų sraujymės pusių,
* Izotermos sraujymėje labai tankiai suartėja,
* Tiesiai virš sraujymės
* Poliarinio fronto buvimas po sraujyme ir nedidelis slinkimas į pietus,
* Reikalinga nuolatinė energijos prietaka,
eilutė 88 ⟶ 84:
* Geografinių sričių, virš kurių formuojasi sraujymės, pastovumas ir būdingos sezoninės savybės.
JAV orų tarnybos išplėstinių prognozių skyriaus tyrinėjimai (Extended Forecast Section of the U. S. Weather Bureau) atskleidė fizikinį kelių staigių svyravimų zoninėje cirkuliacijoje, dalinai ir staigių padidėjimų, mechanizmą, kuris privedė prie greitų, siaurų tėkmių vidurinėje troposferoje. Mechanizmas aprašė dviejų visiškai skirtingų vidurinės atmosferos oro srautų sutekėjimą
Anot mokslininkų, sutekėjimo sritis koncentruoja didžiausią vakarų vėjų energiją ir suformuoja gana siauras juostas, kuriose vėjo greitis pasiekia maksimalias reikšmes. Sutekėjimo srityje vertikalius bei horizontalius oro judesius jau 1940 metais aprašė Satklifas (R. C. Sutcliffe) ir kaikuriais aspektais susiejo juos su krituliais (Namias ir kt., 1949). Oro judėjimo kryptys yra nulemtos aukšto bei žemo slėgio sričių išsidėstymo
Jei oro judesiai yra beveik horizontalūs ir izentropiniai, skersai sutekėjimo ašies terminis gradientas didės artėjant prie poliaus, ir toks gradiento didėjimas egzistuos dideliame troposferos sluoksnyje. Stratosferoje, kur terminis gradientas yra priešingas troposferiniui, izotermos irgi koncentruosis sutekėjimo srityje, bet gradientas didės ekvatoriaus link. Kaip kompensuojamasis veiksnys stratosferai, slėgio skirtumas skersai sutekėjimo ašies keliuose žemesniuose troposferos lygiuose išliks nepasikeitęs. Bet vidurinėje ir aukštesnėje atmosferoje slėgio gradientas staigiai didės, kur šilto ir šalto oro stulpai konverguos link sutekėjimo ašies, o vėjas dėl slėgio gradiento didėjimo bus nuolat išbalansuotas. Kaip rezultatas atsiras srautas skersai izobaroms link žemesnio slėgio, kuris lems oro masės susikaupimą šiaurinėje sutekėjimo ašies dalyje bei trūkumą pietinėje. Žemesniuose lygiuose atsiras kompensuojantysis srautas iš šiaurės į pietus, susiformuos žemyneigiai judesiai šaltoje šiaurinėje dalyje ir aukštyneigiai šiltame pietiniame ore. Tokią cirkuliaciją lemia slėgio gradiento disbalansas ir Koriolio efektas, o slėgio gradiento poveikis yra ir pagrindinis energijos šaltinis dideliems vakarų vėjų greičiams (Namias ir kt., 1949).
Daugelis sinoptinių sraujymių analizių parodė vieną iš neįprastų reiškinių (stratosferoje aukštesnių temperatūrų sritis yra sraujymės šiaurinėje dalyje, žemesnių temperatūrų – pietinėje), kurį galima paaiškinti žemyneigiais oro judesiais šiaurinėje, aukštyneigiais pietinėje sraujymės dalyje apatinėje stratosferoje. Taip pat nustatyta, kad 500 hPa standartiniame izobariniame lygyje frontinis paviršius randasi tiesiai po sraujyme (Namias ir kt., 1949). ▼
▲Daugelis sinoptinių sraujymių analizių parodė vieną iš neįprastų reiškinių (stratosferoje aukštesnių temperatūrų sritis yra sraujymės šiaurinėje dalyje, žemesnių temperatūrų
== '''Sraujymių svarba''' ==
eilutė 101 ⟶ 96:
Atmosferos sraujymės labai svarbios oro linijų pramonei. Jų panaudojimas prasidėjo 1952 metais skrydžiu iš Tokijo (Japonija) į Honolulu (Havajai). Skrydis sraujymėje 25 000 pėdų (7 600 m) aukštyje sutrumpėjo nuo 18 val. iki 11,5 valandos, taip pat sumažėjo ir sunaudotų degalų kiekis. Po šio sėkmingo skrydžio oro linijų kompanijos sraujymėmis naudojasi nuolat.
Svarbiausias atmosferos sraujymių indėlis
Įvairūs klimatiniai faktoriai gali sraujymę paveikti taip, kad ji lems ryškius rajono orų pokyčius. Pavyzdžiui, per paskutinį Šiaurės Amerikos apledėjimą poliarinė sraujymė buvo nukrypusi labiau į pietus dėlto, kad Laurentijos ledyno skydas, kurio storis buvo 10 000 pėdų (3 048 m), kūrė savo oro sąlygas ir kreipė jas į pietus. Kaip ledyno poveikio rezultatas buvo tai, kad paprastai sausas Didžiojo JAV Baseino regionas surinko didžiulius kiekius kritulių, iš kurių teritorijoje formavosi milžiniški ežerai. ▼
▲Įvairūs klimatiniai faktoriai gali sraujymę paveikti taip, kad ji lems ryškius rajono orų pokyčius. Pavyzdžiui, per paskutinį Šiaurės Amerikos apledėjimą poliarinė sraujymė buvo nukrypusi labiau į pietus dėlto, kad Laurentijos ledyno skydas, kurio storis buvo 10 000 pėdų (3
== Šaltiniai ==
eilutė 123 ⟶ 115:
# ''Jet Streams Explained''. http://www.k3jae.com/wxjetstreams.php
#
# Namias J., Clapp P. F. (1949) ''Confluence theory of the high tropospheric jet stream''. http://www. journals.ametsoc.org/doi/abs/pdf
#
# Palmer Ch. (2001) ''More about jet streams and jet streaks''. http://www.usatoday.com/weather/tg/wjstream/wjstrea1.htm
#
# Reyes J. ''The Influential Jet Stream.'' http://www.cubanology.com/Article/Influential_Jet_Stream
#
# ''The Jet Stream.'' http://www.srh.noaa.gov/jetstream//global/jet.htm
eilutė 135 ⟶ 127:
# Williams J. ''Jet stream roars along high above earth.'' http://www.usatoday.com/weather/tg/wjstream/wjstream.htm
#
# Woollings T., Hannachi A., Hoskins B. (2009) ''Variability of the North Atlantic eddy
|