Perkūnija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Thunder lightning Garajau Madeira 289985700.jpg|thumb|Perkūnija]]
'''Perkūnija''' – elektros iškrova atmosferoje tarp debesų ir Žemės arba tik tarp debesų, lydima šviesos (vad. ''[[žaibas|žaibo]]'') blyksnių ir garsaus dundėjimo (vad. ''[[griaustinis|griaustinio]]''). Perkūniją paprastai lydi smarkūs [[vėjas|vėjai]], [[krituliai|krituliai]], kartais net [[kruša|kruša]].<ref>[http://www.meteo.lt/ivair_terminu_zod.php Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos]</ref>
== Susidarymas ==
[[File:Elektros krūvių pasiskirstymas ir vertikalūs oro srautai perkūnijos debesyje.jpg|thumb|Elektros krūvių pasiskirstymas ir vertikalūs oro srautai perkūnijos debesyje]]
Perkūniją sukelia teigiamai ir neigiamai įsielektrinusios debesų dalelės ir jonai, kurių daug susikaupia storuose [[Kamuoliniai debesys|kamuoliniuose (Cb) debesyse]]. Tokiuose debesyse susidaro daug didelių vandens lašelių, kurie iš pradžių būna neutralūs, bet krisdami įsielektrina neigiamai, nes krintantis lašas ar ledo kristalėlis 100 V/m elektriniame lauke [[Poliarizacija|poliarizuojasi]], pakeliui sutiktus neigiamuosius jonus lašo apačia pritraukia, o neigiamuosius atstumia. Neigiamai įelektrinti lašai krinta į debesies apačią, o atstumtieji teigiamieji jonai su oro srautais kyla į viršų. Kartu kylantys poliarizuoti lašeliai ir ledo kristalai įsielektrina teigiamai. Dar vienas elektrizacijos procesas vyksta [[kristalizacija|kristalizacijos]] metu – teigiamai įsielektrina ir debesies viršuje besikristalizuodami peršalę vandens lašeliai. Taigi, viršutinėje debesies dalyje kaupiasi teigiamieji jonai, o vidurinėje ir žemutinėje – neigiamieji. Neigiamojo krūvio jonai koncentruojasi arti –5 °C izotermos, o teigiamojo krūvio centras – keliais kilometrais aukščiau. Nedidelių teigiamų jonų židinių dar būna ir debesies apačioje ties 0 °C izoterma. <ref name="Arūnas Bukantis 2009"></ref>
Neigiamai įsielektrinusi debesies apačia indukuoja priešingą, t. y. teigiamąjį, žemės paviršiaus krūvį. <ref name="Arūnas Bukantis 2009">{{cite book
| last = Bukantis
| first = A.
| authorlink =
| coauthors =
| title = Atmosferos reiškinių stebėjimas
| publisher = Vilniaus universiteto leidykla
| year = 2009
| location = Vilnius, Lietuva
| pages = 107
| url =
| doi =
| id =
| isbn = 978-9-95-533434-7 }}</ref>
== Elektros iškrovos ==
[[File:Lightning in Vilnius 2010--06-03.webm|thumb|Perkūnija Lietuvoje, Vilnius 2010-06-03]]
Vidutinio dydžio perkūnijos debesyje cirkuliuoja apie 100 000 t vandens, todėl toks debesis tampa galingu elektros generatoriumi atmosferoje. Kai debesyse, tarp debesų arba tarp žemės paviršiaus ir debesies įtampa pasiekia 100 mln. ir daugiau voltų, prasideda elektros iškrovos – žaibavimas. Prieš pagrindinę žaibo iškrovą nuo debesies link žemės praeina [[žaibas lyderis|žaibas lyderis]]. Lyderio kanale vyksta stipri oro [[jonizacija|jonizacija]]. <ref name="Arūnas Bukantis 2009"></ref>
Lyderio jonizuotu kanalu juda pagrindinio žaibo impulsas, kuris prasideda jau nuo žemės ir toliau žaibuoja nuo žemės į viršų (teigiami krūviai kyla į viršų). Pagrindinio žaibo impulsai juda maždaug puse [[šviesos greitis|šviesos greičio]]. <ref name="Arūnas Bukantis 2009"></ref>
=== Žaibų formos===
[[Linijinis žaibas|Linijinis žaibas]] – tai dažniausiai pasitaikanti žaibų forma. Linijinio žaibo iškrovos gali būti keturių tipų: tarp debesų; debesies viduje; tarp debesies ir žemės paviršiaus; tarp debesies ir aplinkinio oro (žaibas nepasiekia žemės paviršiaus). <ref name="Arūnas Bukantis 2009"></ref>
[[Šv. Elmo ugnys|Šv. Elmo ugnys]] – tylūs taškiniai švytintieji elektros išlydžiai, kurie susiformuoja esant stipriam elektriniam laukui arti smailių objektų. <ref name="Arūnas Bukantis 2009"></ref>
[[Žaibas raketa|Žaibas raketa]] sudaro šviesų kanalą, dažniausiai nusidriekiantį horizontaliai palei debesies pagrindą. Daugiausiai – tai paskui žaibą lyderį vykstančios iškrovos. <ref name="Arūnas Bukantis 2009"></ref><ref name="Arūnas Bukantis 1996">{{cite book
| last = Bukantis
| first = A.
| authorlink =
| coauthors =
| title = Neįprasti gamtos reiškiniai Lietuvos žemėse XI – XX amžiuose
| publisher = Geografijos Institutas
| year = 1996
| location = Vilnius, Lietuva
| pages = 197
| url =
| doi =
| id =
| isbn = 9986-9097-2-4 }}</ref>
[[Kaspiniškasis žaibas|Kaspiniškasis žaibas]] turi zigzago formos kanalą. Ši forma pasitaiko stipriam vėjui pučiant statmenai į žaibo kanalą, todėl jis ir išsiraito.<ref name="Arūnas Bukantis 1996"></ref>
[[Žaibas vėrinys|Žaibas vėrinys]] (žaibas – rožančius) – tai kelios dešimtys rutuliukų, išsidėsčiusių išilgai linijinio žaibo kanalo.<ref name="Arūnas Bukantis 1996"></ref>
[[Kamuolinis žaibas|Kamuolinis žaibas]] – tai įvairių spalvų ir skirtingų dydžių rutulio formos elektros iškrovos.<ref name="Arūnas Bukantis 1996"></ref>
== Perkūnijų skirstymas Lietuvoje ==
Perkūnijos skirstomos į frontines (advekcines) ir vidujines (susidarančias vienos [[oro masė|oro masės]] viduje). Lietuvoje perkūnija dažniausiai (vasarą – 70 %, žiemą – 90 %) būna susijusi su [[Atmosferos frontas|atmosferos frontuose]] susidarančiais galingais [[Kamuoliniai debesys|kamuoliniais debesimis]]. Didžiausia perkūnijos tikimybė (apie 80 %) esti nejudriuose frontuose, nes jie paprastai nusidriekia giliuose [[ciklonas|ciklonų]] slėniuose, juose vyksta intensyvi oro srautų konvergencija ir galinga [[konvekcija|konvekcija]].<ref name="Arūnas Bukantis 1994">{{cite book
| last = Bukantis
| first = A.
| authorlink =
| coauthors =
| title = Lietuvos klimatas
| publisher = Vilniaus universiteto leidykla
| year = 1994
| location = Vilnius, Lietuva
| pages = 187
| url =
| doi =
| id =
| isbn = 9986-19-044-4 }}</ref>
Vidujinės perkūnijos susidaro mažo gradiento bariniuose laukuose, esant dideliam [[oro drėgmė|oro drėgnumui]]. Jos būdingos šiltajam metų laikui, o žiemą pasitaiko pajūryje, nes tik čia oro srautai pakankamai konverguoja. Apskritai šaltuoju metų laiku perkūnija galima įsiveržus tik jūriniam drėgnam nepastovios stratifikacijos orui (dažniausiai iš Norvegų jūros greitai slenkančių ciklonų užnugaryje).<ref name="Arūnas Bukantis 1994"></ref>
=== Perkūnijų pasiskirstymas ===
Lietuvos teritorijoje per metus būna 19 – 30 dienų su perkūnija (kai kuriais metais būna net 40 – 45). Dažniausiai tokių dienų pasitaiko Lietuvos pietuose, nes čia šiurkštus, minkštas paklotinis paviršius stabdo oro srautus ir skatina konvekcinius procesus.
Perkūnija vienu metu apima nedidelę teritorijos dalį, nes [[konvekcija|konvekcija]] taip pat yra lokalinis reiškinys. Tik vasarą apie 15 – 20 % perkūnijų apima daugiau kaip pusę teritorijos. Žiemos perkūnijas vienu metu užfiksuoja ne daugiau kaip 1 – 2 meteorologijos stotys (daugiausiai pajūrio).<ref name="Arūnas Bukantis 1994"></ref>
=== Dienų su perkūnijomis skaičius ===
Daugiausiai dienų su perkūnijomis būna birželio – liepos mėnesiais (pajūryje – rugpjūtį). Žemyninėje teritorijos dalyje perkūnijų daugėja pavasarį sparčiau negu pajūryje, sparčiau rudenį ir mažėja. Gegužės – rugsėjo mėnesiais tenka 96 % metinio dienų su perkūnijomis skaičiaus. Šaltuoju metų laiku (lapkričio – kovo mėnesiais) perkūnijų pasitaiko ne kas metai: pajūryje – 80 %, kitur 40 – 50 % metų.<ref name="Arūnas Bukantis 1994"></ref>
=== Perkūnijos trukmė ===
Per parą perkūnija trunka vidutiniškai 2,1 – 2,4 valandas (kartais vasarą – net 14 – 16 val.). Ilgiausiai (apie 4 val.) perkūnija trunka nejudriuose ir šaltuose frontuose, kuriuose kyla banginiai procesai, ir šiltuose frontuose, judančiuose iš pietų ir rytų (apie 2 val.). Mažiausiai trunka vidujinės perkūnijos – apie 0,5 valandos.<ref name="Arūnas Bukantis 1994"></ref>
=== Perkūnijų paros eiga ===
Perkūnijų paros eiga žemyninėje teritorijos dalyje paklūsta terminės [[konvekcija|konvekcijos]] paros eigai, todėl apie 43 % perkūnijos valandų tenka laiko intervalui tarp 12 – 18 valandos. Perkūnijos dažnos ir 18 – 23 valandą (34 % bendros trukmės), nes šiuo metu jos kaip tik susidaro šiltuose frontuose. Pajūryje trečdalis perkūnijos valandų taip pat koncentruojasi vakare, 18 – 24 valandomis (kai nusilpsta konvekciją stabdantis jūros [[brizas|brizas]]). Rečiausiai perkūnijos pasitaiko 6 – 12 valandomis.<ref name="Arūnas Bukantis 1994"></ref>
== Perkūnijos poveikis ==
Perkūnijos – labai pavojingas meteorologinis reiškinys. Neigiama jo įtaka žmogaus [[Ūkinė veikla|ūkinei veiklai]] pasireiškia įvairiausiais būdais. Žaibai sukelia [[gaisras|gaisrus]] naftotiekiuose, dujotiekiuose ir miškuose, uždega pastatus. Perkūnijos metu elektros perdavimo linijose susidaro viršįtampis, sukeliantis avarijas ir elektros tiekimo sutrikimus, trikdomas [[radijo ryšys|radijo ryšys]]. Aviatoriams pavojingi ne tik tiesioginiai žaibo smūgiai, bet ir perkūnijos debesyse susidarantys stiprūs [[vertikalus oro gūsys|vertikalūs oro gūsiai]], siekiantys 15 – 30 m/s. <ref name="Arūnas Bukantis 2009"></ref>
Tačiau žaibai būna ir naudingi. Žaibas pakeičia dujinį [[azotas|azotą]], kurio negali pasisavinti [[augalas|augalai]]. Jis virsta azoto junginiais, reikalingais formuotis augalo audiniams ir bręsti [[sėkla|sėkloms]].<ref name="Audronė Galvonaitė 2007">{{cite book
| last = Galvonaitė
| first = A.
| authorlink =
| coauthors = M.Misiūnienė, D. Valiukas, M.S.Buitkuvienė
| title = Lietuvos klimatas
| publisher = „ARX Baltica“
| year = 2007
| location = Vilnius, Lietuva
| pages = 207
| url =
| doi =
| id =
| isbn = 978-9955-9758-2-3 }}</ref>
Apatinio atmosferos sluoksniuose, [[troposfera|troposferoje]], perkūnijų metu susidaro dar viena, malonaus kvapo medžiaga – [[ozonas|ozonas]].<ref name="Audronė Galvonaitė 2007"></ref>
== Šaltiniai ==
{{reflist}}
== Nuorodos ==
{{Commons|Thunderstorm}}
* [http://www.meteo.lt/ivair_perkunija.php Kaip elgtis perkūnijos metu]
{{ Meteorologija }}
[[Kategorija:Meteorologiniai reiškiniai]]
| |||