Raudonoji milžinė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 84.32.111.46 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Addbot keitimas) |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 6:
Dauguma raudonųjų milžinių patenka į [[Nestabilumo juosta|nestabilumo juostą]] arba netoli jos ir yra pulsuojančios žvaigždės ([[Miridė]]s, [[Tauro RV žvaigždės]], R CrB tipo [[Kintamoji žvaigždė|kintamosios žvaigždės]]).
Raudonųjų milžinių [[Žvaigždės šerdis|žvaigždžių šerdys]] sudarytos iš [[Helis|helio]], virš jo yra apvalkalas, kuriame dega [[vandenilis]]. Traukiantis žvaigždės šerdžiai, ji kaista. Dėl to prasideda [[Branduolių sąlaja|branduolių sąlajos reakcijos]] (helis centre virsta į [[Anglis|anglį]]), toliau pučiančios žvaigždę. Tokios raudonosios milžinės jau priklauso [[Asimptotinė seka|asimptotinei (milžinių) sekai]]. Vėliau apvalkalui plečiantis ji virsta [[Planetiškasis ūkas|planetiškuoju ūku]]. Tuo metu [[žvaigždės šerdis]] vis labiau traukiasi, tapdama arba [[Baltoji nykštukė|baltąja nykštuke]] arba I tipo [[supernova]]. Kitaip dar zinoma kaip zvaigzde vista.
Raudonosiomis milžinėmis, o vėliau ir [[supermilžinė]]mis virsta nuo 0,5 iki 10 Saulės masių žvaigždės (maždaug nuo K iki A spektrinio tipo). Daugiau nei 10 Saulės masių žvaigždės iškart virsta supermilžinėmis.
| |||