Jupiteris (planeta): Skirtumas tarp puslapio versijų

Stebint Jupiterio [[palydovas|palydovų]] [[orbita]]s, buvo lengvai nustatyta jo masė, o pagal tai apskaičiuotas ir tankis. Paaiškėjo, jog Jupiterio [[tankis]] yra vos 1,33 g/cm³, taigi 4 kartus mažesnis nei [[Žemė]]s. Tai rodo, kad didelę Jupiterio dalį sudaro lengvos medžiagos. Planetą gaubia tanki [[atmosfera]], susidedanti iš molekulinio [[vandenilis|vandenilio]] (87 %), [[helis|helio]] (13 %), [[metanas|metano]], [[amoniakas|amoniako]], anglies monoksido, ciano, fosfino, erano, [[acetilenas|acetileno]] ir [[vanduo|vandens]] garų priemaišų. Atmosferoje yra keli [[debesis|debesų]] sluoksniai, sudaryti iš amoniako, amonio hidrosulfido ir [[ledas|ledų]] kristalų. Debesyse matoma 10 porų pakaitomis einančių rudų ir baltų lygiagrečiai pusiaujui juostų. Debesų temperatūra yra 135 K (-137 °C). Atmosferos dujų masės juda tiek vertikaliai, tiek horizontaliai. Baltose juostose jos kyla aukštyn, o rudose – leidžiasi žemyn. Baltose juostose [[vėjas]] pučia iš vakarų į rytus, o rudose – priešingai. Vėjo greitis siekia 130 m/s. Baltų ir rudų juostų lietimosi vietose susidaro sūkuriai, kurių didžiausias yra [[ovalas|ovalo]] formos, 25 000 km ilgio ir 14 000 km pločio. Jis vadinamas [[Raudonoji Dėmė|Raudonąja Dėme]]. Rudą, geltoną ir raudoną atspalvius debesims suteikia [[siera|sieros]] ir [[fosforas|fosforo]] junginiai. Atmosfera kartu su visa planeta sukasi dideliu greičiu apie ašį, apsisukdama vieną kartą maždaug per 10 [[valanda|valandų]].

 

 

== Magnetinis laukas ==