Meilė Lukšienė: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[1959]]–[[1997]] m. – Pedagogikos instituto (iki 1973 m. Mokyklų mokslinio tyrimo institutas, nuo 2001 m. [[Švietimo plėtotės centras]]) vyresnioji mokslinė bendradarbė. Būtent šiame institute kartu su bendraminčiais [[1988]] m. prabilo apie Lietuvos švietimo reformą, humaniškos, atsakingą pilietį ugdančios mokyklos kūrimą. 1988 m. [[Sąjūdis|Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio]] iniciatyvinės grupės narė.

 

Mokslinę veiklą pradėjo kaip literatūros tyrėja. 1954–1955 m. parengė spaudai ir išleido savo motinos pirmojo vyro [[Jonas Biliūnas|Jono Biliūno]] raštus (2 t. 1954–1955 m., 3 t. 1981–1982 m.), [[Simonas Daukantas|S. Daukanto]] (1955 m.), [[Liudvikas Adomas Jucevičius|L. Jucevičiaus]] (1959 m., 1975 m.) raštų rinkinius. Parašė sintezes knygoms „Lietuvių literatūros istorija: Feodalizmo epocha“ (su kitais, 1957 m.), „Lietuvos mokyklos ir pedagoginės minties istorijos bruožai“ (su kitais, 1983 m.)

 

 

1988 m. – švietimo reformos pradininkė, esminių Lietuvos švietimo strateginių dokumentų – „Tautinės mokyklos koncepcija” (1988 m.), „Lietuvos švietimo koncepcija” (1992 m.), „Lietuvos švietimo reformos gairės“ (1993 m.), „Bendrojo lavinimo mokyklos programos” (1994 m.) – bendraautorė.<ref>{{VLE|XIII|690||Meilė Lukšienė}}</ref>

 

== Bibliografija ==