00:27, 13 spalio 2013 versija taisyti 78.61.203.143 (aptarimas) Nėra keitimo santraukos ← Prieš tai darytas keitimas		01:05, 13 spalio 2013 versija taisyti anuliuoti Hugo.arg (aptarimas \| indėlis) Sąsajos administratoriai 244 466 keitimai Atšauktas naudotojo 78.61.203.143 (Aptarimas) darytas keitimas 4507707 vikifikuota Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: {{šaltiniai}} '''Kalbotyra''', arba '''lingvistika''' – bendras mokslų, tiriančių natūralias [[kalba]]s, pavadinimas. Kai kurie mokslininkai kalbotyrą laiko [[semiotika\|semiotikos]] mokslo dalimi. Su bendrąja kalbotyra susijusi [[taikomoji kalbotyra]], kuriai rūpi praktinis kalbos panaudojimas įvairiose gyvenimo srityse. Eilutė 6: == Kalbos funkcijos == '''Pirminės kalbos funkcijos''': * '''Komunikacinė''' - – būti žmonių tarpusavio bendravimo, sužinojimo priemone. Kalba suteikia galimybę kiekvienam tam tikros visuomenės nariui perteikti kitam informaciją, susijusią tiek su [[buitis\|buitiniu gyvenimu]], tiek su [[mokslas\|mokslu]], [[mokymasis\|mokymusi]], [[profesija]], kultūrine ir bet kokia kita veikla. * '''Ekspresinė''' - – leidžia realizuoti žmogui norą išsakyti kitam savo mintis, jausmus, išgyvenimus, pasidalyti savo patyrimu, idėjomis sumanymais. Funkcija išryškėja, kai žmoguje susikaupia naujų idėjų, kai jis ilgesnį laiką būna vienišas, depresijos ar džiaugsmo apimtas. * '''Kogitacinė arba mąstomoji''' - – su kalba, kaip tam tikra specifinių ženklų sistema, žmonės formuoja savo mintis ne tik bendravimo procese, bet ir įvairiapusėje savo materialinėje bei dvasinėje veikloje. * '''Gnoseologinė arba pažintinė''' - – padeda pažinti žmogaus tikrovę, perduoti iš kartos į kartą patyrimą, žinias, mokslo ir kultūros laimėjimus. * '''Nominatyvinė arba įvardijamoji''' - – kalbos žodžiais pavadinami, įvardijami daiktai, reiškiniai, sąvokos. '''Antrinės kalbos funkcijos''': * '''Estetinė''' - – ryškiausiai atsiskleidžia [[tautosaka\|tautosakoje]] ir [[beletristika\|beletristiniuose]] raštuose, kuriant meninius vaizdus. * '''Reprezentacinė''' - – esmę sudaro tai, kad kalboje atsispindi tam tikros visuomenės ar tautos gyvenimas, materiali ir dvasinė [[kultūra]]. Ji parodo tikrovę, tikrovės atkūrimą ir ryšį su pasauliu. == Klasikinė kalbotyra == === Kalbotyros šakos === * [[Istorinė kalbotyra]] arba [[diachroninė kalbotyra]] – tiria kalbos istoriją, jos atsiradimą, vystymąsi, keitimąsi, plėtrą, išplitimą pasaulyje bei išlikusį ir buvusį [[dialektas\|dialektų]], kalbų, kalbų grupių bei jų šeimų giminingumą, kalbos reiškinių raidą. Tiria žodžių kilmės bei jų raidos problemas fono-semantinių bendrybių nustatymo plotmėje ([[lingvistinė etimologija]]), o taip pat kalbos struktūrų kaitą bei bendrybes ir sąryšius įvairiose kalbose, jų grupėse ir jų šeimose. [[Lyginamoji kalbotyra]] – tiria giminiškų kalbų faktus ir jų santykius. [[Sinchrononė kalbotyra]] – tiria tam tikro laikotarpio kalbos sistemą ** [[Struktūrinė kalbotyra]] – tiria kalbos sandarą sudarančių elementų sisteminius santykius. * [[Etnolingvistika]] – tiria tautos, jos kultūros ir papročių santykius su kalba. * [[Sociolingvistika]] – tiria visuomenės gyvenimo įtaką kalbai ir kalbos sąsają su visuomene. * [[Akcentologija]] arba [[kirčiavimas]] – tiria [[kirtis\|kirtį]] ir [[intonacija\|intonaciją]]. * [[Dialektologija]] – tiria kalbos [[tarmė\|tarmes]], jų susidarymą ir raidą. * [[Fonetika]] – tiria kalbos garsų sistemą, jų susidarymą ir akustines ypatybes. * [[Gramatika]] - – tiria [[žodis\|žodžių]], jų junginių ir [[sakinys\|sakinių]] gramatinę sandarą. Ją sudaro dvi atšakos: [[Morfologija (kalbotyra)\|Morfologija]] - – jos objektas – [[žodis\|žodžių]] sudėtis ir formos, [[žodžių daryba]] ir [[žodžių kaityba]]. [[Sintaksė]] - – nagrinėja [[sakinys\|sakinių]] ir [[žodžių junginys\|žodžių junginių]] sandarą. * [[Leksikologija]] - – tiria žodžius, t. y. kalbos [[žodynas\|žodyną]]. * [[Stilistika]] - – tiria [[kalbos stilius\|kalbos stilių]]. Stilistika domisi įvairiais kalbos raiškos savitumais ir [[Funkciniai stiliai\|funkciniais kalbos stiliais]]. === Klasikinės kalbotyros kūrėjai === * [[Jakobas Grimmas]] (~~1785-1863~~1785–1863) * [[Rasmus Raskas]] (~~1787-1832~~1787–1832) * [[Francas Boppas]] (~~1791-1867~~1791–1867) * [[Augustas Schleicheris]] (~~1821-1868~~1821–1868) * [[Johannes Schmidtas]] (~~1843-1901~~1843–1901) * [[Karl Brugmannas]] (~~1848-1919~~1848–1919) * [[Ferdinand de Saussure]] (~~1857-1913~~1857–1913) * [[Antoine Meillet]] (~~1866-1936~~1866–1936) === Žinomi pasaulyje Lietuvos baltistai === [[Baltistika]] – klasikinės kalbotyros atšaka, tirianti [[baltų kalbos\|baltų kalbas]]. * [[Kazimieras Būga]] eilutė 52 ⟶ 53: == Šiuolaikinė kalbotyra == XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje kalbotyra, buvusi gana statine, aprašomąja mokslo sritimi, ėmė sparčiai vystytis, nuo tradicinių kalbotyros sričių atsiskyrė kelios naujos, tiriančios sociologinius, prasminius, loginius ir kitus [[Kalba\|kalbos]] aspektus. Tikrą šio mokslo perversmą inicijavo [[Šveicarija\|šveicarų]] mokslininko [[Ferdinand de Saussure]] darbai, tyrę bazines kalbos, kaip mokslo, sąvokas ir padėję pamatą [[Struktūrinė lingvistika\|struktūrinei lingvistikai]], kuri iki šiol supriešinama su tradicine aprašomąja ''kalbotyra''. Didelę įtaką naujų krypčių atsiradimui padarė psichologų ([[Sigmund Freud\|S. Freud]], [[Carl Gustav Jung\|C. G. Jung]]), matematikų ([[Charles Sanders Pierce\|C. S. Pierce]] ir kiti) darbai. Šiuolaikinė struktūrinė lingvistika paremta daugiausiai [[Semantika\|semantinėmis]] ir [[Semiotika\|semiotinėmis]] teorijomis, sudaro mokslinį pagrindą visų kitų mokslo teorijų kūrimui ([[metateorija]], [[metakalba]]), sudaro atskiras [[Matematika\|matematikos]] (Matematinė lingvistika) ir [[Psichologija\|psichologijos]] mokslų sritis, yra neatsiejama nuo [[Filosofija\|filosofijos]], [[Informatika\|informatikos]] ir [[Logika\|logikos]] mokslų. Modernioji lingvistika išplečia ''kalbos'' sąvoką, tirdama ne tik šnekamąsias, bet ir dirbtines ([[Programavimo kalba\|kompiuterių]]), vaizduojamąsias ([[Teatras\|teatro]], [[Architektūra\|architektūros]] ir pan.) kalbas, pačių kalbų kūrimo metodus, [[Ženklas\|ženklų]] sistemas, ir pan. Tiriama ne tik žodžių, bet ir sakinių ir ištisų tekstų [[prasmė]] bei sąveika.

Kalbotyra: Skirtumas tarp puslapio versijų