Erotinė literatūra: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Erotinė literatūra''' – [[literatūra|literatūros]] žanras, kurio pagrindinė tema – intymūs [[vyras|vyro]] ir [[moteris|moters]] santykiai, [[meilė]]s jausmo formavimasis, lytinių malonumų estetika. Tokioje literatūroje į pirmąjį planą iškeliami meilės ir lytiniai išgyvenimai bei motyvai, o kitos, su [[erotika]] nesusijusios, gyvenimo sritys vaizduojamos paviršutiniškiau. Erotinę literatūrą kartais sunku atskirti nuo „rimtos“ literatūros, kadangi meilė ir erotika yra neatskiriamos gyvenimo dalys, o literatūra siekia atspindėti ir įprasminti visas gyvenimo sritis bei apraiškas. Tad erotiniai motyvai gana ryškūs daugelyje žymių literatūros kūrinių, ne vienas gerai žinomas rašytojas yra ir erotinės literatūros kūrėjas.

Erotinę literatūrą nevisadane visada lengva atskirti nuo pornografinės, nemaža dalis kūrinių yra ties erotinės ir pornografinės literatūros riba. Bendrai yra laikoma, kad pornografinė literatūra aprašo [[lytiniai santykiai|lytinius santykius]] ir pačią [[sueitis|sueitį]] atsietai nuo jausmų, daugiau mechaniškai, jos tikslas – tik sukelti [[lytinis susijaudinimas|lytinį susijaudinimą]] ir geismą. Tačiau vertinimo kriterijai priklauso ir nuo laikmečio bei kultūros (pvz., Petronijaus „[[Satyrikonas]]“ [[senovės Roma|senovės Romoje]] laikytas normaliu literatūros kūriniu, tačiau [[Viduramžiai]]s laikytas nepadoriu ir uždraustas). Dauguma iškilių erotinės literatūros kūrėjų konfrontavo su savo laikmečio moralinėmis nuostatomis, griovė lytinius [[tabu]], siekė išlaisvinti žmogų nuo socialinių ir moralinių apribojimų. Literatūra buvo cenzūruojama, draudžiama, persekiojami autoriai. Pavyzdžiui, [[Kazanova|Kazanovos]] „Atsiminimų“ necenzūruotas tekstas išleistas tik [[1960]] m. Kai kuriems autoriams iškeltos bylos (Floberui už „Madam Bovari“, Bodlerui už eilėraščius, D. H. Lorensui už „Ledi Čaterlei“ ir kt.). Leidėjai įvairiai bandė apeiti valstybės ir bažnyčios draudimus – pardavinėjo knygas iš po prekystalio, išgalvotomis leidyklomis, netikromis leidimo vietomis ir metais. XX a. antrojoje pusėje Vakaruose draudimai sušvelnėjo, kai kur visai išnyko.

Lietuvių literatūroje erotinių motyvų daugiausia – [[Ričardas Gavelis|Ričardo Gavelio]] romane „Vilniaus pokeris“, [[Jurga Ivanauskaitė|Jurgos Ivanauskaitės]] romane „Ragana ir lietus“, [[Loreta Anilionytė|Loretos Anilionytės]] romane „O kas po to?“. Išeivijoje buvo parašytas [[Antanas Škėma|Antano Škėmos]] romanas „Balta drobulė“. Kelis romanus su erotikos motyvais parašiusi [[Daiva Vaitkevičiūtė]].