Slavai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Slavai pradedami minėti rašytiniuose šaltiniuose nuo VI a. Iki tol minimos romėnų istorikų tautos tarp [[Galindija|galindų]] ir [[Sarmatai|sarmatų]] taip pat kartais priskiriamos slavams. Netgi anksčiausiuose šaltiniuose slavai įvardinami gana skirtingai. Seniausi slavų paminklai mini ''Slovene'' (daugiskaita iš vienaskaitos Slovenin), jų šalis vadinama ''Slovensko'', kalba – ''slovenesk jazyk'', o žmonės ''slovensk narod''. [[Graikai]] rašė Soubenoi, bet VI a. autoriai taip pat naudojo Sklabenoi, Sklauenoi, Sklabinoi, Sklauinoi pavadinimus. Romėnų autoriai naudojo Sclaueni, Sclauini pavadinimus. Vėlesni autoriai naudojo Sthlabenoi, Sthlabinoi pavadinimus, o romėnai rašė Sthlaueni, Sthlauini.

 

 

Slavų genčių vardai, kaip liudija jau [[Kasiodoras]]-[[Jordanas (istorikas)|Jordanas]], daugeliu atveju išvedami iš jų gyvenamos vietos, todėl galime spėti, kad „slavai“ yra greičiau aplinkinių svetimų tautų primestas apibūdinimas, o ne pačių slavų save apibūdinti naudotas pavadinimas. Tautų formavimosi „priešistorėje“ ''slavai'' pirmiausia išorės stebėtojų laikomi nediferencijuota visuma, remiantis jų kalbų giminiškumu, analogiškai bendrai tendencijai svetimuosius jungti į didesnius vienetus.