Laikotarpį užbaigė archeologiškai patvirtintas [[tvanas]] - didelis potvynis, užliejęs kai kurias Pietų Mesopotamijos gyvenvietes. Šis reiškinys, įvykęs apie 2900 m. pr. m. e., buvo susijęs su klimato pokyčiais visame tuometiniame pasaulyje ir išliko vėlesniuose pasakojimuose bei literatūroje.
=== Dinastinis laikotarpis (2900–2334 pr. m. e.) ===
[[vaizdas:Umma2350.PNG|thumb|Lugalzagesio sukurta imperija XXIV a.]]
Po tvano Šumerų civilizacija pasiekė didžiausią klestėjimą, klasikinį laikotarpį. Šumerų civilizacija buvo miestų civilizacija. Ją kūrė keliolika miestų-valstybių, glaudžiai susijusių prekybiniais, ideologiniais, politiniais ryšiais. Nipūras buvo seniausias religinis ir kultūrinis centras. Jame stovėjo dievo [[Enlilis|Enlilio]] šventykla. Nuo [[Klajokliai|klajoklių]] šumerai [[gyvenvietė|gyvenvietes]] tvėrė nedegtų [[plyta|plytų]] sienomis.
Apie politinę dinastinio laikotarpio istoriją pasakoja [[Šumero karalių sąrašas]], kuris pateikia žinias apie daugelio svarbiausių miestų valdovų dinastijas. Pirmasis istoriškai patvirtintas jo valdovas buvo [[Enmebaragesis]], kuris gyveno apie 2600 m. pr. m. e. ir buvo [[Kišas|Kišo]] ensis. Sąraše pažymima, kad valdžia nuolat buvo perduodama iš vieno miesto į kitą, taip tarsi suponuojant idėją, jog Šumere visą laiką viešpatavo vienas ar kitas miestas, kaip pagrindinis hegemonas, ir kad dėl tos hegemonijos buvo nuolat kovojama. Šiuo metu manoma, kad sąrašas pateikia paraleliai valdžiusių dinastijų sąrašus, o dėl hegemonijos egzistavimo bei jos perdavimo yra abejojama.
Vėlyvuoju dinastiniu laikotarpiu bandymai suvienyti Šumerą iš tiesų buvo. Vienas jų - [[Uma (Šumeras)|Umos]] miesto ensio [[Lugalzagesis|Lugalzagesio]] trumpai sukurta „Umos imperija“, konsolidavusi daugumą šumerų miestų apie XXIV a. pr. m. e.
