|
Svarbiausios vargonų dalys: vamzdžiai (į juos pučiamas [[oras]] sukelia garsus), oro pūtimo sistema, arba pūtykla, ir griežykla.
Vamzdžiai (kiekvinaskiekvienas jų duoda tik po vieną garsą) skirstomi į švilpiamuosius (dar vadinami fleitiniais, labialiniais) ir liežuvėlinius; pagrindą Sandarasudaro švilpiamieji, gaminami iš metalo (dažniausiai [taisyti[alavas|alavo]], [[švinas|švino]]) ir [[medis|medžio]]. Garsų [[tembras]] priklauso nuo vamzdžių konstrukcijos, dalių proporcijos (menzūros) ir medžiagos, iš kurios jie pagaminti. Liežuvėliniai vamzdžiai naudojami daugiausia [[solo]] grojimui arba skambesio sodrumui padidinti.
Svarbiausios vargonų dalys: vamzdžiai (į juos pučiamas oras sukelia garsus), oro pūtimo sistema, arba pūtykla, ir griežykla.
Vamzdžiai (kiekvienas jų duoda tik po vieną garsą) skirstomi į švilpiamuosius (dar vadinami fleitiniais, labialiniais) ir liežuvėlinius; pagrindą sudaro švilpiamieji, gaminami iš metalo (dažniausiai alavo, švino) ir medžio. Garsų tembras priklauso nuo vamzdžių konstrukcijos, dalių proporcijos (menzūros) ir medžiagos, iš kurios jie pagaminti. Liežuvėliniai vamzdžiai naudojami daugiausia solo grojimui arba skambesio sodrumui padidinti.
Visi vargonų vamzdžiai suskirstyti į registrus, arba balsus (registrą sudaro to paties tembro, dažnai vienos klaviatūros apimties vamzdžių eilė). Registrai tarpusavyje skiriasi garso aukščiu (1–3 oktavomis, kvintomis, tercijomis ir kt.). Aukštį lemia vamzdžio ilgis (aukštis apibūdinamas C garso vamzdžio ilgiu, išreikštu pėdomis; notaciją atitinkančio aukščio registro C garso vamzdis yra 8 pėdų, oktava aukštesnio registro – 4 pėdų, oktava žemesnio – 16 pėdų ir t. t.). Vargonų diapazonas būna įvairus (didelių vargonų siekia 10 oktavų).
Pagal kai kuriuos bendrus požymius registrai jungiami į grupes; kiekvienai grupei valdyti įrengiama atskira klaviatūra (vargonai dažniausiai turi 2–4 rankines klaviatūras, vadinamus manualus, ir 1 kojinę klaviatūrą, arba pedalus). Griežykloje sumontuotos ir registrų valdymo rankenos.
Oro pūtimo sistemą sudaro dumplės, oro takai ir oro paskirstymo dėžės. Oro pūtimo sistema ir griežykla, sujungtos pneumatiniais arba elektriniais mechanizmais, sudaro valdymo įrenginį, arba valdytuvus.
Visi vargonų mazgai sumontuoti į rėmus ir pastatą, kurio priekinė dalis dažnai būna meniškai apipavidalinta, yra svarbus patalpos architektūrinis elementas, kai kada turintis ir meninę vertę.
Vargonų sandara nusistovėjo XVI a., o tobulinta buvo iki XX a. Naujausi patobulinimai: elektromechaninė traktūra, elektriniai kombinacijų mechanizmai.
Istorijasudaro švilpiamieji, gaminami iš metalo (dažniausiai [[alavas|alavo]], [[švinas|švino]]) ir [[medis|medžio]]. Garsų [[tembras]] priklauso nuo vamzdžių konstrukcijos, dalių proporcijos (menzūros) ir medžiagos, iš kurios jie pagaminti. Liežuvėliniai vamzdžiai naudojami daugiausia [[solo]] grojimui arba skambesio sodrumui padidinti.
Visi vargonų vamzdžiai suskirstyti į registrus, arba balsus (registrą sudaro to paties tembro, dažnai vienos klaviatūros apimties vamzdžių eilė). Registrai tarpusavyje skiriasi garso aukščiu (1–3 [[oktava|oktavomis]], [[kvinta|kvintomis]], [[tercija|tercijomis]] ir kt.). Aukštį lemia vamzdžio ilgis (aukštis apibūdinamas C garso vamzdžio ilgiu, išreikštu pėdomis; notaciją atitinkančio aukščio registro C garso vamzdis yra 8 pėdų, oktava aukštesnio registro – 4 pėdų, oktava žemesnio – 16 pėdų ir t. t.). Vargonų [[diapazonas]] būna įvairus (didelių vargonų siekia 10 oktavų).
|
