Azija: Skirtumas tarp puslapio versijų

10 pridėta baitų ,  prieš 8 metus
Pagrindiniai Azijos kalnų ir lygumų bruožai susiformavo mezozojinės ir alpinės kalnodaros metu. Dabartinis reljefas susidarė dėl senovinių denudacijos procesų, vertikaliųjų ir horizontaliųjų Žemės plutos judesių neogene ir kvartere, erozijos ir nuosėdų kaupimosi. Sen. denudaciniai paviršiai geriausiai išliko Azijos kalnų vidinėse dalyse, Dekano, Sirijos-Arabijos, Vid. Sibiro plokščiakalniuose. Stipriausi neogeno ir kvartero vertikalieji judesiai buvo Pamyre, Tibete, Himalajuose, Kopetdage, Ferganos kalnagūbryje, Tian Šanyje, Gisaro Alajuje. Intensyvi erozija daugelį sen. plokščiakalnių labai suskaidė; gilių tarpeklių yra Pamyre, Tibete, Himalajuose, Kunlūne, V. Sajane, Stano kalnyne, Čerskio kalnagūbryje, Vakarų Azijos kalnynuose. Didelius Vid. ir Centr. Azijos plotus (ypač Chvangchės baseine) dengia [[liosas]]. Yra vadinamų bjauriųjų žemių (bedlendų), dykumose – eolinių, klinčių ir gipso paplitimo vietose – karstinių reljefo formų. Šiaurės vakarų Azija į šiaurę nuo 60° š. pl. kvartere buvo apledėjusi. Į rytus nuo Chatangos upės buvo tik pavienių apledėjimo židinių. Kitose Azijos dalyse senovinių ledyninės kilmės reljefo formų yra aukštikalnėse. Didelę įtaką reljefo formavimuisi turėjo [[vulkanizmas]]. Sen. lavų paviršių ir magmos klodų intarpų yra Indostane ir Vid. Sibire. Dabar vulkanų daugiausia R. Azijos salose, Kamčiatkoje, Filipinuose, Didžiosiose ir Mažosiose Sundos.
 
== Geologinė sandara == KAKARIEKU
Žemės plutą Azijoje sudaro dvejopos struktūros: seniausi branduoliai – [[Sibiro plokštė]] (žemyno šiaurėje), [[Kinijos-Korėjos plokštė]], [[Pietų Kinijos plokštė]] (rytuose), [[Indijos plokštė]] (pietuose), [[Arabijos plokštė]] (pietvakariuose; Afrikos platformos dalis) ir tarp jų ar atskirų jų dalių raukšlėtosios sritys. Sibiro plokštę iš pietų ir vakarų juosia vėlyvojo [[proterozojus|proterozojaus]] ir ankstyvojo [[paleozojus|paleozojaus]] konjunkcijos zonos. Panašaus amžiaus yra [[Pabaikalė]], [[Sajanai]], [[Jenisėjaus kalvagūbris]], [[Kuznecko Alatau]], [[Kalnų Altajus]], didesnioji Mongolijos Altajaus, Changajaus ir Tanu Olos dalis. Kaledonidų yra Centr. Kazachijoje, Tian Šanio šiaurėje, P.r. ir Centr. Kinijoje. Šių regionų nuogulos labai dislokuotos; gausu intruzijų. Tarp kaledonidų yra didelių tektoninių įdubų: Kuznecko, Minusinsko, Centr. Tuvos; jose susiklosčiusios kontinentinės nuogulos dislokuotos t. y. [[devonas|devone]], [[karbonas|karbone]] ir [[permas|perme]]. Hercinidai eina plačiu lanku: [[Taimyro pusiasalis|Taimyras]], [[Uralo kalnai|Uralas]], [[Kazachija]], [[Salajyras]], [[Altajaus kalnai|Altajus]], [[Tian Šanis]], [[Kunlunas]], [[Nanšanas]]. V. Sibire ir Turgajaus įlinkyje juos dengia horizontalūs [[mezozojus|mezozojaus]] ir [[kainozojus|kainozojaus]] sluoksniai. Mezozojinio Žemės plutos metu iškilo Verchojansko, Kolymos, Čiukčių p-lio, Sichote Alino, Indokinijos p-lio kalnai. Jų raukšles kerta [[granitas|granitų]] intruzijos. Tarp jų yra paleozojinių masyvų. Altajuje, Tian Šanyje ir kitur yra iškilusių paleozoidų. Kainozojaus metus vyko Alpių ir Himalajų kalnų formavimasis.
 
Anoniminis naudotojas