John Ronald Reuel Tolkien: Skirtumas tarp puslapio versijų

311 baitų pašalinta ,  prieš 7 metus
S
Atšauktas naudotojo 5.20.38.198 (Aptarimas) darytas keitimas 4502838
S (Atšauktas naudotojo 5.20.38.198 (Aptarimas) darytas keitimas 4502838)
{| border=1 align=right cellpadding=4 cellspacing=0 width=250 style="margin: 0 0 1em 1em; background: #f9f9f9; border: 1px #aaa solid; border-collapse: collapse; font-size: 95%;"
| align="center" style="background:#efefef; " colspan="2" style="border-bottom:1px #aaa solid; " | <font size="+1"> <small> '''John Ronald Reuel Tolkien'''
|-
| align=center colspan=2 |
{| border=0 cellpadding=2 cellspacing=0 width=250 style="background:#f9f9f9;"
|}
[[Vaizdas:Tolkien 1916.jpg|220px|Tolkinas su karine uniforma, [[1916]]  m.]]
|-
|'''Tikras vardas''' ||align="center"| John Ronald Reuel Tolkien
|-
|'''Gimė''' ||align="center"| [[1892]]  m., [[sausio 3]] d.
|-
|'''Gimimo vieta''' || [[Vaizdas:Flag of the Orange Free State.svg|25px]] Oranžas, <br\> Blumfonteinas
|-
|'''Mirė'''||align="center"| [[1973]]  m., [[rugsėjo 2]] d.
|-
|'''Mirties vieta''' || [[Vaizdas:Flag of the United Kingdom.svg|25px]] [[Jungtinė Karalystė]], <br\> [[Bornmutas]]
|}
 
'''Džonas Ronaldas Reuelis Tolkinas''' ({{en|John Ronald Reuel Tolkien}}; [[1892]] [[sausio 3]] d. [[Blumfonteinas|Blumfonteine]]: {{af|Bloemfontein}}, [[PAR]]  – [[1973]]  m. [[rugsėjo 2]] d. [[Bornmutas|Bornmute]]: {{en|Bournemouth}}, [[Jungtinė Karalystė]])  – filologas ir rašytojas.
 
== Biografija ==
AtmatosDž. R. R. Tolkino tėvai Artūras Tolkinas (Arthur Tolkien) ir Meibelė Tolkien (Mabel Tolkien, mergautinė pavardė Priedurne Suffield – Safild) iškart po vestuvių išvyko į Na*ui salaOranžą (dab. [[Pietų Afrikos Respublika|Pietų Afrika]]), kur HomoseksualaiArtūras gavo darbą banke. Čia gimė Džonas Ronaldas Ruelis ir jo brolis Hilaris Artūras Ruelis (''Hilary Arthur Reuel''). Ronaldui sulaukus trejų, Meibelė su abiem traumuotas vaikas irvaikais grįžo į Angliją, tačiau AtmataiArtūras pamacius traumuota vaika, jai pasidare baisu kad ji gali buti isduota, todel pries nuzudydama vaika ji sugalvojo ji iszaginti. Po keleriu metu Atmata buvo sukapota i gabalelius,o policija taip ir nesuprato kas ten istikruju ivyko todel vienas komisaras pasake: ich bin sanvatelist, ar ben danche wida morsche is ich ban homechaual. Is vokieciu kalbos isvertus tai reikstu : sup*sti homoseksualai nuzude sia moteri, todel mes ji atp*sim ir uzrakinsim kameroj suBlumfonteine homoseksualaismirė.
 
Šeima, likusi be pajamų, apsigyveno [[Birmingemas|Birmingeme]] pas Meibelės tėvus. [[1896]]  m. visi trys persikėlė į Serehoulą (''Sarehole''), miestelį Vorčesteršyre. Prisiminimai iš šio gyvenimo etapo darė didelę įtaką Tolkino kūrybai.
Atmatos tėvai Artūras Tolkinas (Arthur Tolkien) ir Meibelė Tolkien (Mabel Tolkien, mergautinė pavardė Priedurne – Safild) iškart po vestuvių išvyko į Na*ui sala (dab. [[Pietų Afrikos Respublika|Pietų Afrika]]), kur Homoseksualai gavo darbą banke. Čia gimė Džonas Ronaldas Ruelis ir jo brolis Hilaris Artūras Ruelis (''Hilary Arthur Reuel''). Ronaldui sulaukus trejų, Meibelė su abiem traumuotas vaikas ir grįžo į Angliją, tačiau Atmatai pamacius traumuota vaika, jai pasidare baisu kad ji gali buti isduota, todel pries nuzudydama vaika ji sugalvojo ji iszaginti. Po keleriu metu Atmata buvo sukapota i gabalelius,o policija taip ir nesuprato kas ten istikruju ivyko todel vienas komisaras pasake: ich bin sanvatelist, ar ben danche wida morsche is ich ban homechaual. Is vokieciu kalbos isvertus tai reikstu : sup*sti homoseksualai nuzude sia moteri, todel mes ji atp*sim ir uzrakinsim kameroj su homoseksualais.
 
 
Šeima, likusi be pajamų, apsigyveno [[Birmingemas|Birmingeme]] pas Meibelės tėvus. [[1896]] m. visi trys persikėlė į Serehoulą (''Sarehole''), miestelį Vorčesteršyre. Prisiminimai iš šio gyvenimo etapo darė didelę įtaką Tolkino kūrybai.
 
Abu savo sūnus Meibelė iš pradžių mokė pati. Iš jos Ronaldas (Tolkinas paprastai vadintas viduriniuoju vardu) išmoko [[lotynų kalba|lotynų kalbos]] pagrindus, piešti, perėmė motinos meilę augalams. Vėliau Ronaldas mokėsi Birmingemo Karaliaus Edvardo mokykloje, Šv. Filipo mokykloje bei, galiausiai, Exeterio koledže [[Oksfordo universitetas|Oksfordo universitete]].
 
[[1900]]  m. Meibelė priėmė [[katalikybė|katalikų]] tikėjimą ir taip sukėlė savo šeimos, priklausiusios [[anglikonų bažnyčia|anglikonams]], pyktį. Po Meibelės mirties nuo diabeto [[1904]]  m., Ronaldas viena iš motiną nualinusių priežasčių ėmė laikyti šiuos religinius nesutarimus. Motinos  – kankinės įvaizdis skatino Ronaldą tapti atsidavusiu kataliku.
 
Mirus motinai, Ronaldas ir Hilaris pateko į tėvo Frensio Ksavjero Morgano (''Francis Xavier Morgan'') globą. Ne kartą kraustęsi iš vienos vietos į kitą, galiausiai berniukai atsidūrė ponios Folkner (''Faulkner'') nuomojamame kambaryje. Aukštu žemiau gyveno trejais metais už Ronaldą vyresnė mergina, vardu Edita Meri Brat (''Edith Mary Bratt''). Jaunuoliai greitai susidraugavo, tačiau tėvas Morganas, netyčia sužinojęs apie šį romaną, uždraudė porai susitikinėti. Kurį laiką Ronaldas su Edita vienas kito nematė. Sulaukęs pilnametystės, Ronaldas susirado mylimąją, tačiau ši jau buvo susižadėjusi su kitu. Sužadėtuvės buvo nutrauktos, ir [[1916]]  m. [[kovo 22]] d. Ronaldas Editą vedė. Juodu sutuokė tėvas Morganas.
 
[[1915]]  m. baigęs Oksfordo universitete anglų kalbą, Tolkinas tapo britų armijos leitenantu. [[1916]]  m. jis buvo ryšininku [[Somos mūšis|Somos mūšyje]]. Per šį mūšį žuvo du geriausi jo draugai, su kuriais mokykloje buvo subūręs grupelę „T.C.B.S.“. Pats Tolkinas dėl silpnos sveikatos buvo priverstas grįžti į Angliją. Sveikdamas jis pradėjo rašyti „Prarastųjų sakmių knygą" (''The Book of Lost Tales'').
[[Vaizdas:Tolkiengrab.jpg|thumb|right|Editos Tolkin ir Ronaldo Tolkino kapas]]
Po [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] dirbo prie [[Oxford English Dictionary]], [[1920]]  m. gavo dėstytojo vietą Lydse ([[Lidsas|Leeds]]), o [[1925]]  m. tapo Oksfordo Pembrouko koledžo (''Pembroke'') anglosaksų kalbos profesoriumi. [[1945]]  m. tapo Mertono koledžo anglų kalbos ir literatūros profesoriumi. Šiame poste liko iki [[1959]]  m.
 
Gyvendamas ir dirbdamas Oksforde, Tolkinas priklausė diskusijų grupei, vadintai [[Inklingai]]s.
 
Tolkinas buvo vidurinės anglų kalbos vakarinio dialekto specialistas. Šis dialektas jį patraukė tuo, kad iš juo kalbėjusios vietovės buvo kilusi jo motinos Meibelės giminė. Laisvai kalbėjo lotyniškai, [[graikų kalba|graikiškai]], [[islandų kalba|islandiškai]], mokėjo senąsias germaniškąsias kalbas. Jį labai žavėjo [[suomių kalba|suomių]] ir [[valų kalba|valų kalbos]], pagal jas sukūrė dvi dirbtines kalbas [[Quenya]] ir [[Sindarin]]. Kaip lyginamosios kalbotyros specialistas, žinojo ir apie [[lietuvių kalba|lietuvių kalbą]]  – pavyzdžiui, Oxford English Dictionary prie žodžio ''wasp'' cituoja ir lietuvišką ''vapsvą''. Nors publikacijų Tolkinas išleido daugiau grožinių nei mokslinių, iki šiol cituojama jo poemos ''[[Beovulfas|Beowulf]]'' kritikos analizė, darbai apie ''[[Ancrene Wisse]]'', ''[[Seras Gaveinas ir Žaliasis Riteris|Sir Gawain and the Green Knight]]'' ir kt. Žinomas ir straipsnis ''On Fairy-Tales'' („Apie pasakas“), nagrinėjantis tiek pasakos reikšmę, tiek [[maginė fantastika|maginės fantastikos]] žanro galimybes.
 
Su žmona Edita susilaukė ketverto vaikų: sūnų ''John Francis Reuel'' ([[1918]] [[2003]]), ''Michael Hilary Reuel'' ([[1920]] [[1984]]), ''Christopher John Reuel'' ([[1924]]) ir dukters ''Priscilla Anne Reuel'' ([[1929]]). Vyriausiasis Džonas Frensis tapo kunigu, kartu su Priscila [[1992]]  m. jie išleido ''The Tolkien Family Album''. Kristoferis tapo pagrindiniu tėvo kūrinių redaktoriumi bei žemėlapių perpiešinėtoju. Po tėvo mirties jis sutvarkė įvairius rankraščius ir juos išleido daugiau nei keturiolikoje knygų.
 
Edita mirė [[1971]]  m. Abu sutuoktiniai palaidoti Wolvercote kapinėse Oksforde. Ant antkapio po tikraisiais parašyti ir vardai ''Beren'' bei ''Lúthien''  – šių Tolkino mitologijų personažų istorija buvo įkvėpta paties Ronaldo romano su Edita.
 
== Kūryba ==
Tolkinas dar būdamas vaikas ėmė kurti dirbtines kalbas, jos vis sudėtingėjo. Suprasdamas, kad kalbos bus negyvos, kol jomis niekas nekalbės, Tolkinas ėmė kurti pasaulį, vėliau pavadintą Arda, kuriame gyveno padermės ir tautos, turėjusios savo kalbas, istoriją, mitologiją ir t. t. Greitai buvo sukurta visa kalbinė etimologinė sistema. Dvi kalbos, Tolkino pasaulyje vartotos elfų, yra pakankamai išvystytos, kad jomis būtų galima kurti nesudėtingus tekstus ([[Quenya]] (kvenja) ir [[Sindarin]], arba sindų kalba).
 
Šioms istorijoms kurti paskata buvo ir noras „sukurti mitologiją Anglijai, mano šaliai“. Tolkinas turėjo išskirtinę vaizduotę ir jam patiko literatūriniais bandymais bandyti atkurti tai, kas slepiasi už išlikusių senosios germaniškosios bei anglosaksiškosios mitologijų fragmentų. Pavyzdžiui, jis niekada nemėgo fėjų ir [[elfas|elfų]], kokius juos vaizdavo airių mitologija ar [[William Shakespeare|Viljamas Šekspyras]]. Jam atrodė, kad, kai anglosaksų protėviai dar nebuvo įsikėlę į Britų salas, elfai buvo daug rimtesni ir svarbesni personažai. Tolkinas naudojosi [[edos|edų]], anglosaksų poemų, germanų, suomių ir kitų tautų mitologijų motyvais. Pavyzdžiui, jo istorija apie Tūriną Turambarą buvo įkvepta Kulervo istorijos [[Kalevala|Kalevaloje„Kalevaloje“]]".
 
„Mitologijos Anglijai“ prasidėjo su „Prarastųjų sakmių knyga“ (''Book of Lost Tales'') Pirmojo Pasaulinio karo metais. Vėliau, nors pagrindiniai elementai išliko, mitologijų koncepcija kito, buvo atsisakoma vienų veikėjų, vietoj jų įvedami kiti, sudėtingėjo ir kito kalbos. Šias mitologijas Tolkinas rašė ir tobulino visą gyvenimą. Po mirties jo sūnus Kristoferis išleido jas knygoje ''[[Silmarillion]]''. Tačiau tai tėra vienas iš galimų variantų, nes Tolkinas rašydamas nuolat ką nors keisdavo ir niekaip negalėdavo apsispręsti dėl galutinės versijos. Todėl vėliau Kristoferis apibendrino gausų kūrybinį Tolkino palikimą, įvairius rankraščius, užrašus bei pastabas išleidęs „Nebaigtosiose sakmėse“ (''Unfinished Tales'') ir dvylikos tomų „Viduržemės istorijoje"istorijoje“ (''The History of Middle-earth'').
[[Vaizdas:Birdandbaby.jpg|thumb|right|Užeiga „The Eagle and Child“, kurią [[Inklingai]] vadino „The Bird and Baby"Baby“]]
Nors pats Tolkinas svarbiausiu gyvenimo kūriniu laikė niekaip nesibaigiantį „Silmarillion“, labiausiai žinomi kiti jo veikalai – „[[Žiedų valdovas]]“ ir „[[Hobitas (1937 knyga)|Hobitas]]“. „Hobitą“ jis pradėjo kaip pasaką vaikams prieš miegą, tačiau pamažu netyčia į ją įsipynė elementų iš mitologijų, pvz., Gendalfas ar elfai. Nors iš pradžių tai buvo tiesiog atsitiktinis vardų skolinimasis, vėliau, „Hobito“ gerbėjams reikalaujant tęsinio, Tolkinas atrado, kad gali susieti šią pasaką su mitologijomis. „Žiedų valdovą“ jis rašė septyniolika metų, nes trukdė akademinis darbas. Kuo toliau, tuo labiau „Žiedų valdovas“ tolo nuo „Hobito“, Tolkinas guodėsi leidėjams, kad knygos pobūdis bus jau nebe pasaka prieš miegą. Galiausiai paaiškėjo, kad knyga pasidarė per ilga. Leidėjai pareikalavo ją leisti ne visą iš karto. Nors „natūraliai“ knyga padalinta į šešias dalis, Tolkinas nenoromis sutiko jas sugrupuoti po dvi. Todėl „Žiedų valdovas“ buvo išleistas trimis tomais: „Žiedo draugija / brolija“ (''The Fellowship of the Ring''), „Du bokštai / Dvi tvirtovės“ (''The Two Towers''), „Karaliaus sugrįžimas“ (''The Return of the King''). „Žiedų valdovas“ neretai vadinamas „trilogija“, tačiau tai yra vientisas kūrinys; padalinimas į tomus buvo nesusipratimas, nulemtas leidėjų pageidavimų.
 
Nors pats Tolkinas svarbiausiu gyvenimo kūriniu laikė niekaip nesibaigiantį „Silmarillion“, labiausiai žinomi kiti jo veikalai  – „[[Žiedų valdovas]]“ ir „[[Hobitas (1937 knyga)|Hobitas]]“. „Hobitą“ jis pradėjo kaip pasaką vaikams prieš miegą, tačiau pamažu netyčia į ją įsipynė elementų iš mitologijų, pvz., Gendalfas ar elfai. Nors iš pradžių tai buvo tiesiog atsitiktinis vardų skolinimasis, vėliau, „Hobito“ gerbėjams reikalaujant tęsinio, Tolkinas atrado, kad gali susieti šią pasaką su mitologijomis. „Žiedų valdovą“ jis rašė septyniolika metų, nes trukdė akademinis darbas. Kuo toliau, tuo labiau „Žiedų valdovas“ tolo nuo „Hobito“, Tolkinas guodėsi leidėjams, kad knygos pobūdis bus jau nebe pasaka prieš miegą. Galiausiai paaiškėjo, kad knyga pasidarė per ilga. Leidėjai pareikalavo ją leisti ne visą iš karto. Nors „natūraliai“ knyga padalinta į šešias dalis, Tolkinas nenoromis sutiko jas sugrupuoti po dvi. Todėl „Žiedų valdovas“ buvo išleistas trimis tomais: „Žiedo draugija / brolija“ (''The Fellowship of the Ring''), „Du bokštai / Dvi tvirtovės“ (''The Two Towers''), „Karaliaus sugrįžimas“ (''The Return of the King''). „Žiedų valdovas“ neretai vadinamas „trilogija“, tačiau tai yra vientisas kūrinys; padalinimas į tomus buvo nesusipratimas, nulemtas leidėjų pageidavimų.
„Žiedų valdovo“ ir „Hobito“ veiksmas vyksta Tolkino sukurto pasaulio Ardos dalyje, vadinamoje [[Viduržemis|Viduržeme]] (''Middle-earth''). Kadangi mitologijos glaudžiai siejasi su „mūsų pasauliu“, Ardos iš esmės negalima vadinti „kitu pasauliu“: pagal Tolkino sumanymą, dabartiniai laikai yra maždaug septintas – aštuntas Viduržemės Amžius.
 
„Žiedų valdovo“ ir „Hobito“ veiksmas vyksta Tolkino sukurto pasaulio Ardos dalyje, vadinamoje [[Viduržemis|Viduržeme]] (''Middle-earth''). Kadangi mitologijos glaudžiai siejasi su „mūsų pasauliu“, Ardos iš esmės negalima vadinti „kitu pasauliu“: pagal Tolkino sumanymą, dabartiniai laikai yra maždaug septintas  – aštuntas Viduržemės Amžius.
Tolkinas taip pat parašė įvairių su Viduržeme nesusijusių kūrinių. Tai – [[apsakymas|apsakymai]] „Lapas, nutapytas Niekelio“ (''Leaf by Niggle''), „Kalvis iš Didžiojo Vutono“ (''Smith of Wootton Major''), „Fermeris Džailsas iš Hemo" (''Farmer Giles of Ham''), pasakos vaikams.
 
Tolkinas taip pat parašė įvairių su Viduržeme nesusijusių kūrinių. Tai  – [[apsakymas|apsakymai]] „Lapas, nutapytas Niekelio“ (''Leaf by Niggle''), „Kalvis iš Didžiojo Vutono“ (''Smith of Wootton Major''), „Fermeris Džailsas iš Hemo"Hemo“ (''Farmer Giles of Ham''), pasakos vaikams.
 
== Pasekėjai ==
Sutartinai Tolkino gerbėjai vadinami ''tolkinistais'' (''tolkienists''). Tolkinistai buriasi į draugijas. Didžiausia draugija vadinama ''The Tolkien Society'', jos padalinių esama įvairiose pasaulio šalyse (artimiausi Lietuvai  – [[Lenkija|Lenkijoje]] ir [[Estija|Estijoje]]). Internete daug Tolkinui skirtų puslapių, konferencijų, forumų. Tolkinistai aptarinėja Tolkino knygas, žaidžia vaidmenų žaidimus, rašo „[[fanfiction]]", kai kurie mokosi Tolkino sukurtų kalbų bei rašto sistemų ir kt.
<!--
[[Vaizdas:Corinna werder emyn muil.jpg|thumb|left|Bandymas pavaizduoti Viduržemės kraštovaizdį: Emiun Muilo kalvos]]
-->
Tolkino kūrybos buvo įkvėpti įvairūs dailininkai, muzikantai. Pauline Baynes iliustravo du mažiau žinomus Tolkino kūrinius, drauge su Donald Swann Tolkinas išleido dainų knygą „The Road Goes Ever On“. „Žiedų valdovui"valdovui“ iliustracijas buvo piešusi (ir siuntė Tolkinui) [[Danija|Danijos]] karalienė Margareta II. Internete gausu tolkinistų piešinių. Vieni iš žymiausių dailininkų  – Anke-Katrin Eismann, Katherine Katrina Chmiel, Inger Edelfeldt, Ted Nasmith. Karen Wynn-Fonstad išleido ''The Atlas of Middle-earth'', kuriame perbraižė įvairius žemėlapius, skaičiavo atstumus, susijusius su Arda ir Viduržeme. Muziką kūrė The Tolkien Ensemble, [[Blind Guardian]], [[Led Zeppelin]] ir kt.
 
[[1968]]  m. Tolkinas pardavė „Hobito“ ir „Žiedų valdovo“ ekranizacijos bei teatrinių pastatymų teises United Artists, tačiau jie filmo nesukūrė, todėl [[1976]]  m. teisės buvo parduotos Tolkien Enterprises, Saul Zaentz Company atšakai. [[1978]]  m. Ralph Bakshi sukūrė [[Žiedų valdovas (1978 filmas)|animacinį filmą]] pagal „Žiedų valdovo“ pirmąją pusę. Antrąją pusę pabaigė Rankin-Bass ([[Karaliaus sugrįžimas (1980 filmas)|The Return of the King]], [[1980]]). Taip pat Rankin-Bass [[1977]]  m. buvo sukūrę [[Hobitas (1977 filmas)|animacinį „Hobitą“]]. Nė vienas iš šių filmų sėkmės nesulaukė. [[2001]] [[2003]]  m. ekranus pasiekė grandiozinis [[Peter Jackson|Piterio Džeksono]] projektas: trys vaidybiniai filmai „[[Žiedų valdovas (trilogija)|Žiedų valdovas]]".
 
Sukurta įvairių Tolkino kūrinių parodijų. Garsiausia angliška parodija yra Henry N. Beard ir Douglas C. Kenney „Bored of the Rings“ (''Nusibodo tie žiedai''; [[1968]]). Iš rusiškų galima paminėti „Zvirmarillion“ (aut. A. Sviridov), „Juodąją Ardos knygą"knygą“.
 
== Įtaka ==
 
Tolkino įtaka fantastikai gali būti prilyginta [[Leonardas da Vinčis|Leonardo da Vinčio]] įtakai menui ar [[The Beatles]] muzikai. Viduržemės būtybės tapo neatsiejama šiuolaikinės tradicinės [[maginė fantastika|maginės fantastikos]] dalimi, jos figūruoja šimtuose knygų, filmų ar žaidimų, įskaitant [[Žaidimas vaidmenimis|RPG]] [[Dungeons and Dragons]], kortų žaidimus [[Magic: the Gathering]], [[Spellfire]], kompiuterinius žaidimus [[Heroes of Might and Magic]], [[Age of Wonders]], [[Arcanum: Of Steamworks and Magick Obscura]], [[Dragon Age]], [[Warcraft]]. [[Epinis metalas|Epinio metalo]] grupė [[Summoning]] Tolkino kūrybai paskyrė ne vieną albumą.
 
== Bibliografija ==
 
 
 
=== Grožinė literatūra ir poezija ===
* [[1936]] ''Songs for the Philologists'' („Dainos filologams"filologams„; su kolega E. V. Gordonu ir kitais)
 
* [[1937]] ''The Hobbit or There and Back Again'' („[[Hobitas (1937 knyga)|Hobitas, arba Ten ir atgal]]")
 
* [[1945]] ''Leaf by Niggle'' („Lapas, nutapytas Niekelio"Niekelio„; apsakymas)
* [[1936]] ''Songs for the Philologists'' („Dainos filologams"; su kolega E. V. Gordonu ir kitais)
* [[1949]] ''Farmer Giles of Ham'' („Fermeris Džailsas iš Hemo"Hemo“; apsakymas)
* [[1937]] ''The Hobbit or There and Back Again'' („[[Hobitas (1937 knyga)|Hobitas, arba Ten ir atgal]]")
* [[1953]] ''The Homecoming of Beorhtnoth Beorhthelm'sBeorhthelm’s Son'' („Beorhtnoth, Beorhthelmo sūnaus, grįžimas"grįžimas„) drauge su rašiniu ''Ofermod''
* [[1945]] ''Leaf by Niggle'' („Lapas, nutapytas Niekelio"; apsakymas)
* ''The Lord of the Rings'' („[[Žiedų valdovas]]")
* [[1949]] ''Farmer Giles of Ham'' („Fermeris Džailsas iš Hemo"; apsakymas)
** [[1954]] ''The Fellowship of the Ring'' („Žiedo draugija/brolija„)
* [[1953]] ''The Homecoming of Beorhtnoth Beorhthelm's Son'' („Beorhtnoth, Beorhthelmo sūnaus, grįžimas") drauge su rašiniu ''Ofermod''
** [[1954]] ''The Two Towers'' („Du bokštai/Dvi tvirtovės"tvirtovės“)
* ''The Lord of the Rings'' („[[Žiedų valdovas]]")
** [[19541955]] ''The FellowshipReturn of the RingKing'' („Žiedo„Karaliaus draugija/brolija"sugrįžimas„)
* [[1962]] ''The Adventures of Tom Bombadil and Other Verses from the Red Book'' („Tomo Bombadilo nuotykiai ir kitos eilės iš Raudonosios Knygos"Knygos“)
** [[1954]] ''The Two Towers'' („Du bokštai/Dvi tvirtovės")
** [[19551967]] ''The ReturnRoad ofGoes theEver KingOn'' („Karaliaus„Vingiuoja sugrįžimas"kelias vis toliau„; dainų knyga, su Donald Swann)
* [[1964]] ''Tree and Leaf'' („Medis ir lapas''; ''Leaf by Niggle'' ir ''On Fairy-Stories''  – „Apie pasakas" pasakas“ – viename leidime)
* [[1962]] ''The Adventures of Tom Bombadil and Other Verses from the Red Book'' („Tomo Bombadilo nuotykiai ir kitos eilės iš Raudonosios Knygos")
* [[1966]] ''The Tolkien Reader'' („Tolkino skaitiniai"skaitiniai„; ''The Homecoming of Beorhtnoth Beorthelm'sBeorthelm’s Son, On Fairy Stories, Leaf by Niggle, Farmer Giles of Ham'' ir ''The Adventures of Tom Bombadil'')
* [[1967]] ''The Road Goes Ever On'' („Vingiuoja kelias vis toliau"; dainų knyga, su Donald Swann)
* [[1966]] ''Tolkien on Tolkien'' („Tolkinas apie Tolkiną"Tolkiną“; autobiografinė)
* [[1964]] ''Tree and Leaf'' („Medis ir lapas''; ''Leaf by Niggle'' ir ''On Fairy-Stories'' – „Apie pasakas" – viename leidime)
* [[1967]] ''Smith of Wootton Major'' („Kalvis iš Didžiojo Vutono"Vutono„; apsakymas)
* [[1966]] ''The Tolkien Reader'' („Tolkino skaitiniai"; ''The Homecoming of Beorhtnoth Beorthelm's Son, On Fairy Stories, Leaf by Niggle, Farmer Giles of Ham'' ir ''The Adventures of Tom Bombadil'')
* [[1966]] ''Tolkien on Tolkien'' („Tolkinas apie Tolkiną"; autobiografinė)
* [[1967]] ''Smith of Wootton Major'' („Kalvis iš Didžiojo Vutono"; apsakymas)
 
 
=== Mokslo darbai ===
 
* [[1922]] ''A Middle English Vocabulary''
* [[1924]] ''Sir Gawain and the Green Knight'' (su E. V. Gordonu)
* [[1925]] ''Some Contributions to Middle English Lexicography''
* [[1925]] ''The Devil'sDevil’s Coach Horses''
* [[1929]] ''Ancrene Wisse and Hali Meiohad''
* [[1932]] ''The Name 'Nodens'' (publikuota ''Report on the Excavation of the Prehistoric, Roman, and Post-Roman Site in Lydney Park, Gloucestershire'')
* [[1932]]/[[1935]] ''Sigelwara Land'' (dvi dalys)
* [[1934]] ''The Reeve'sReeve’s Tale''
* [[1936]] ''The Monsters and the Critics'' (paskaita apie poemos ''Beowulf'' kritiką)
* [[1939]] ''On Fairy-Stories'' („Apie pasakas"pasakas“; paskaita apie fantasy / fantaziją bei pasakas)
* [[1944]] ''Sir Orfeo'' (viduramžių poemos redakcija)
* [[1947]] ''On Fairy-Stories'' (straipsnis)
* [[1953]] ''Ofermod'', išleista drauge su poema ''The Homecoming of Beorhtnoth, Beorhthelm'sBeorhthelm’s Son''
* [[1953]] ''Middle English „Losenger"„Losenger„''
* [[1962]] ''Ancrene Wisse: The English Text of the Ancrene Riwle''
* [[1963]] ''English and Welsh''
 
=== Publikacijos po mirties ===
 
* [[1975]] ''Sir Gawain and the Green Knight'', ''Pearl'' (poema) ir ''Sir Orfeo'' vertimai
* [[1976]] ''The Father Christmas Letters'' („Kalėdų senelio laiškai"laiškai“, Tolkino rašyti vaikams)
* [[1977]] ''The Silmarillion'' („[[Silmarillion]]", red. Christopher Tolkien)
* [[1979]] ''Pictures by J. R. R. Tolkien'' („Dž. R. R. Tolkino piešiniai"piešiniai“)
* [[1980]] ''Unfinished Tales'' („Nebaigtosios sakmės“; arba ''Unfinished Tales of Númenor and Middle-earth''  – „Nebaigtosios sakmės apie Nūmenorą ir Viduržemį"Viduržemį„; red. Christopher Tolkien)
* [[1980]] ''Poems and Stories'' („Eilėraščiai ir istorijos"istorijos“; ''The Adventures of Tom Bombadil, The Homecoming of Beorhtnoth Beorhthelm'sBeorhthelm’s Son, On Fairy-Stories, Leaf by Niggle, Farmer Giles of Ham'' ir ''Smith of Wootton Major'' viename leidime)
* [[1981]] ''The Letters of J. R. R. Tolkien'' („Dž. R. R. Tolkino laiškai"laiškai„; red. Christopher Tolkien ir Humphrey Carpenter)
* [[1981]] ''The Old English Exodus Text''
* [[1982]] ''Finn and Hengest: The Fragment and the Episode''
* [[1982]] ''Mr. Bliss'' (vaikiška pasakaitė)
* [[1983]] ''The Monsters and the Critics'' (straipsnių rinkinys)
* [[1983]]-[[1996]] ''The History of Middle-earth'' („Viduržemės istorija"istorija“; red. Christopher Tolkien)
** [[1983]] I. ''The Book of Lost Tales 1'' („Prarastųjų sakmių knyga 1"1„)
** [[1984]] II. ''The Book of Lost Tales 2'' („Prarastųjų sakmių knyga 2"2“)
** [[1985]] III. ''The Lays of Beleriand'' („Beleriando giesmės"giesmės„)
** [[1986]] IV. ''The Shaping of Middle-earth'' („Viduržemės kūrimas"kūrimas“)
** [[1987]] V. ''The Lost Road and Other Writings'' („„Prarastas kelias“ ir kiti kūriniai"kūriniai„)
** [[1988]] VI. ''The Return of the Shadow'' („Šešėlio sugrįžimas“; taip pat išleista kaip ''The History of The Lord of the Rings vol. 1''  – „„Žiedų valdovo"valdovo“ istorija, 1 tomas)
** [[1989]] VII. ''The Treason of Isengard'' („Izengardo išdavystė"išdavystė„; ''The History of The Lord of the Rings vol. 2'')
** [[1990]] VIII. ''The War of the Ring'' („Žiedo karas"karas“; ''The History of The Lord of the Rings vol. 3'')
** [[1992]] IX. ''Sauron Defeated'' („Nugalėtasis Sauronas"Sauronas„; ''The History of The Lord of the Rings vol. 4'', drauge su ''The Notion Club Papers'')
** [[1993]] X. ''Morgoth'sMorgoth’s Ring'' („Morgoto žiedas“; arba ''The Later Silmarillion vol. 1''  – „Vėlyvasis Silmarillion, 1 tomas“)
** [[1994]] XI. ''The War of the Jewels'' („Brangakmenių karas"karas“; ''The Later Silmarillion vol. 2'')
** [[1996]] XII. ''The Peoples of Middle-earth'' („Viduržemės tautos"tautos„)
** [[2002]] ''Index'' (rodyklė)
* [[1995]] ''J. R. R. Tolkien: Artist and Illustrator'' („Dž. R. R. Tolkinas: dailininkas ir iliustratorius"iliustratorius“; Tolkino piešinių rinkinys)
* [[1998]] ''Roverandom'' (vaikiška pasakaitė)
* [[2007]] ''The Children of Húrin'' („[[Hurino vaikai]]“, red. Christopher Tolkien)
 
=== Knygos apie Tolkiną ===
 
Apie Tolkiną knygų prirašyta labai daug, čia minimos tik žinomiausios.
 
* [[1977]] ''J. R. R. Tolkien  – A Biography'' (autorius ''Humphrey Carpenter'')
* [[1981]] ''The Atlas of Middle-earth'' (autorė ''Karen Wynn Fonstad'')
* [[2000]] ''J. R. R. Tolkien  – Author of the Century'' (autorius ''T. A. Shippey'')
* [[2000]] ''Tolkien'sTolkien’s Legendarium: Essays on The History of Middle Earth'' (red. ''Verlyn Flieger'' ir ''Carl F. Hostetter'')
* ''Tom Shippey'' knygos ''The Road to Middle-earh'', ''JRR Tolkien  – Author of the Century'.
 
 
== Santrumpos ==
 
Anglų kalboje dažnai naudojamos santrumpos:
 
* '''JRRT''' ''John Ronald Reuel Tolkien''
* '''LotR''' ''The Lord of the Rings'' („Žiedų valdovas"valdovas„);
* '''FotR''' ''The Fellowship of the Ring'' („Žiedo brolija"brolija“);
* '''TTT''' ''The Two Towers'' („Dvi tvirtovės"tvirtovės„);
* '''RotK''' ''The Return of the King'' („Karaliaus sugrįžimas"sugrįžimas“);
* '''Hob''' ''The Hobbit'' („Hobitas"„Hobitas„);
* '''Sil''' ''The Silmarillion''
* '''UT''' ''Unfinished Tales'' („Nebaigtosios sakmės"sakmės“);
* '''HoME''' ''History of Middle-earth'' („Viduržemės istorija"istorija„);
* '''BoLT''' ''Book of Lost Tales'' („Prarastųjų sakmių knyga"knyga“);
* '''CJRT''' ''Christopher John Reuel Tolkien'';
* '''M-e''', '''ME''' ''Middle-earth'' (Viduržemė);
* [http://onering.virbius.com/ The Complete Guide to Tolkien Online]
* [http://www.kabutes.lt/autorius/john_ronald_reuel_tolkien/551 Rašytojo citatos]
* [http://www.tolkien.lt/ Tolkien Lietuva]  – lietuviškai apie Tolkiną.
* [http://tolkien.balt.net Lietuvos tolkinistų forumas]
* [http://www.thetolkienwiki.org Tolkien Wiki]
* [http://www.uib.no/People/hnohf/ Ardalambion]  – išsamiausias puslapis apie Tolkino kalbas.
* [http://www.elvish.org/gwaith/ Gwaith-i-Phethdain]  – žinomas puslapis apie Tolkino kalbas.
* [http://www.tolkiensociety.org/ The Tolkien Society]
* [http://www.glyphweb.com/arda/ The Encyclopedia of Arda]
* [http://www.jrrtolkien.org.uk/Images%203/tolkfamtree.jpg]  – The Tolkien Family Tree
 
{{SavStr}}
 
{{DEFAULTSORT:Tolkien}}
[[Kategorija:Fantastikos rašytojai|Tolkinas]]
[[Kategorija:Anglijos rašytojai|Tolkien]]
[[Kategorija:Tolkinas]]
[[Kategorija:Anglijos rašytojai|Tolkien]]
[[Kategorija:Fantastikos rašytojai|Tolkinas]]
 
{{Link FA|de}}
23 558

pakeitimai